Kelionė po Indoneziją. 5 dalis. Maistas, kainos, pramogos Indonezijoje. Ar verta?

Maistas Indonezijoje

Indonezija šalis be gyvačių, kirmelių ir visokių vabzdžių maiste. Pagrindiniai patiekalai gaminami iš vištienos (kitų mėsų praktiškai nėra), o pagrindinis garnyras ryžiai su viskuom. Taip pat naudojami labai aštrūs padažai ir prieskoniai, kurie yra įprasti Indonezijos salose.

Ko verta atsigerti būnant Indonezijoje tai įvairiausių tirštų ir ką tik spaustų sulčių. Tokių skanumo ir šviežumo dar kol kas kitur neteko ragauti. Su alaus skoniu problemų nebus, tik dėl kainos gali būti 🙂

Verta ne tik išbandyti bet ir užkandžiauti mėsos iešmukais Satay. Taip pat praktiškai net ir nereikės ieškoti (gausite viešbutyje ar šiaip pietaudami) Nasi Goreng (su ryžiais) arba Mie Goreng (su makaronais) – mėsos (dažniausiai vištienos) patiekalas su daržovėmis, kiaušiniu, padažais – kartais būna atskirai, kartais sumaišyta. Vietiniai taip pat siūlė paragauti Gado-gado (arba lotek) , tačiau jo ne visur yra ir nepataikėme kur galėtume pabandyti, bet kaip matome iš aprašymų tai nėra jis daug besiskiriantis nuo kitų Indonezijos patiekalų.

Iš vaisių verta bandyti salak, tiek Balyje tiek Javos saloje (skoniai skiriasi), taip pat Durian‘ą kurio smarvės turbūt niekur nesumaišysi, ir visa parduotuvė smirdi tik įėjus. Skonis taip pat nėra iš geriausių, bet ko nepadarysi dėl pabandymo 🙂

Pasiruošimas namo

Priešpaskutinę dieną Balyje ėjome bent kažkiek apsipirkti į taip jau pilnus (perdaug vežėmės rūbų iš Lietuvos) lagaminus. Tai radome kelias parduotuvėles vitrinose, kurių kainos yra pakankamai normalios ir derybos negalimos. Vėliau įšėjus ir ant gatvės prekiaujančių užklausus tų pačių suvenyrų kainų, jie „netyčia“ budavo 5 ar daugiau kartų brangesni. Kai kuriems gatvės prekeiviams bandėme pasakoti, kad pirkom gerokai pigiau už poros šimtų metrų tai nieks „netikėdavo, o vieną kartą nueinant teko išgirsti „fu***ng Europe“. Taip ir norisi atsisukti ir sugrįžti…

Netoli viešbučio pasiėmėm masažo lapukus su kainomis ir nusprendėme paskutinį vakarą nueiti „parelaxuoti“. Kadangi šiame mieste pasiūla yra perpildyta todėl ir masažo kainos yra žymiai pigesnės nei kitur kur buvome. 1 valandos aromatinį masažą gavome vos už 50.000 IDR (~15Lt) ir jei būtume turėję daugiau laiko ekskursijų dienomis, tai galima pasilepinti praktiškai kiekvieną diena. Žinoma už tokią sumą prabangių patalpų tikėtis neverta, tačiau ne aplinkoje esmė ir kai pabūni tokioje šalyje jau pora savaičių tai nieko baisaus jau nebūna 🙂

Ryte susipakavome jau daiktus, nuėjome atsisveikinti su vandenynu ir grįžę viešbučio foje laukėme iš vakaro suderinto taksi, kuris taip ir nepasirodė. Tuomet pasigavome vieną iš pirmų pasisiūliusių taksistų ir suderinome už 50.000 IDR (kaip minėjau ankščiau viešbutis bando nulupt net 150.000 IDR).

Bali. Pakeliui į oro uostą

Oro uoste praėjus visus patikrinimus nusipirkome pačius šviežiausius salak vaisius (30.000 IDR už 20-30 vnt.). Susimokėjome dar 30.000 IDR už išvykimą iš Balio. Nuskridome iki sostinės Džakartos. Ten dar susimokėjome 130.000 IDR išvykimo mokestį, praėjome 3 ar 4 griežtus patikrinimų punktus. Kai kurių keleivių klausinėjo „prigavimo“ klausimų, kratė įtartinesnius lagaminus. Viską praėję atsiminėme, kad dar liko dalis Indonezijos pinigų, todėl išsiprašėme kažkokio leidimo trumpam išeit ir bėgomis per oro uostą suradome, kur „atsikratyti“ pinigų likučiais. Pasportavę ir paskubomis pakilome ilgam skrydžiui link Minsko.Su Etihad Airways pavyko smagiai išsimiegoti, o tada laukė 9 val. tarpas Abu Dabyje tarp skrydžių, bet ir tai jau nebuvo didelė problema palyginus su tokia intensyviam dviejų su trupučiu savaičių, kelione.

Pramogos Balyje

 

Šioje skiltyje pateiksime pramogų ir ekskursijų lankstinukus su kainomis, kurios praktiškai skirtingose bendrovėse nesiskiria ir svyruoja labai nedaug. Todėl laiko sutaupymams galite perdaug ne vargt ir neieškoti pigiako, kad visai neužkibti ant nekokybiškos paslaugos.

Valandiniai automobilių su vairuotoju nuomos įkainiai (padidinti pav.)

  
Dar vienos SPA paslaugos ir kainos

Bali turų ir ekskursijų paketai su kainomis (padidinti pav.)

Bali banglenčių pasiūlymai angliškai ir rusiškai (padidinti pav.)

Dramblių parko (vienintelis Balyje) pramogų paketai (padidinti pav.)

Dramblių parko bendrovė taip pat rengia ir kitas bendras pramogas – viską galite pamatyti pilname jų lankstinuke žemiau.

Dramblių parko pramogos (padidinti pav.)

Komodo drakonų paketai (galbūt šių eksskursijų įmanoma ir pigiau rasti)

 

 
Kitos įvairios pramogos

Grįžus į Europą

Nusileidę Minske ir praėję visas įmigracijos tarnybas šį kartą vos už kelis litus pasiėmėme autobusą į autobusų stotį (taksi kainuotų apie $24) ir ten turėjome dar kelias valandas laukimo tai ėjome apsidairyti (vos už $1 palikome 2 lagaminus saugykloje) po rudeninį ir, palyginus su Indonezija, šaltą Minską.

Kertant Baltarusijos ir Lietuvos sieną vienas mūsų lagaminas „krito į akį“ (nes žmonių buvo nedaug ir tokių lagaminų daugiau niekas neturėjo) ir teko atidaryti parodyti ką per suvenyrus (aliejus, prieskonius ir falus) vežame ir ką su jais darysime 🙂

Galvojome, kad lietuvių autobusui su lietuvių muitininkais bus greičiau, bet šie išvis išlaipino visą autobusą ir susirinkus daiktus per salę teko eiti ir aiškintis iš kur važiuojame ir kokį alkoholį ar tabaką vežame.. Žinoma, šį kartą prie nieko prikibt negalėjo ir paleido visus gan greitai. Tuomet Vilniuje laukė persėdimas su geros valandos tarpu į Kauno krypties autobusą, o po dar geros valandos jau buvome šaltame ir niūriomis nuotaikomis pasitinkančiame, tačiau gimtajame mieste.

Ką parsivežti iš Indonezijos?

Pradinio įmantrių lauktuvių ar suvenyrų parsivežimo sąrašo neturėjome, todėl viską radome vietoje. Tai verta pabandyti kavos Kopi Luwak, taip pat pasiimti įvairių prieskonių ar arbatų. Dar mus sudomino ryžių „ūkininkų“ dėvimos trikampės kepurės, bei įvairūs batikos meno  darbai.

Jei yra galimybė tuomet parvežkite vaisių salak paragavimui ir eksponavimui. Vaisius salak , augantis ant kažkokios palmės rūšies, puikiai tinka lauktuvėms, nes atrodo tikrai įspūdingai (kaip gyvatės oda dengia) ir kainuoja tikrai nedaug. Džordžakartoje mokėjome 10.000 IDR už kekę (~20-30 vaisių) tik yra skirtumas kur pirkti. Džordžakartoje šis vaisius yra saldus, o Bali saloje jis rūgštokas. Skrendant atgal iš Balio jau pirkt būna praktiškai tik vietiniai (kaina ~25.000IDR už pundelį oro uoste). O pirkt reik kuo vėliau, nes maždaug tik savaitę po skynimo jie dar yra geri, matyt todėl dar neteko niekur matyti, kad būtų jais prekiaujama Europoje.

Vieną iš paskutinių dienų atradome Indonezijos muzikos instrumentų ir kai kurie iš jų labai patraukliai atrodo ir netgi be muzikinių sugebėjimų skambėjimas yra neblogas.

Ar verta važiuoti į Indoneziją?

Vykstant į Indoneziją patariame nesirinkti vien Balio ir aplinkinių salų ekskursijų, nes tai daugmaž populistiniai kurortai su keliais gražiais paplūdimiais. Būtinai reiktų nuvykti į kultūros sostinę – Džordžakartą ir ten aplankyti bent kelis iš keliolikos pagrindinių objektų. Be to labai skiriasi vietinių požiūris bei kultūrą tarp šių vietų.

Kadangi kelionė buvo pakankamai vėlai užsakyta (tik prieš pora mėnesių), todėl laikėmės principo, kad daugmaž viską sužinosime ir pasiklausinėsime vietoje – taip bus įdomiau ir ekskursijas rinktis ir vaisius ar maistą ragaut.

Jei Balyje norite pajusti filmo „Valgyk, Melskis, Mylėk“ herojės dvasią tuomet nuomuokitės ne viešbučius, o kažkokius namukus ar kambarius pas vietinius gyventojus, be jokių ramybę trukdančių kambarinių-vyrų. Taip pat jei turite labai didelius vairavimo įgūdžius ir daug daug drąsos – išsinuomuokite motociklus, kurių visoje šalyje labai daug ir vietiniai (kartais net po 4 žmones ant motociklo) eisme nardo vienas prie kito per kelis centimetrus. Taip pat puikiausiai apsisaugo nuo daugybės automobilių ar kitų transporto priemonių.

Toliau esančiose nuorodose straipsniai apie nelaimes, kurios įvyko kol buvome Indonezijoje arba vos per pora savaičių nuo išvykimo. Kas neramino prieš kelionę, kad žiniasklaidoje yra labai daug neigiamos informacijos apie Indoneziją dėl terorizmų, žemės drebėjimų, ugnikalnių ar cunamių. Tačiau visgi gyvename tiek kiek mums yra skirta? Ir jeigu nebijote, kad suduš Jus vežantis traukinys, kils pražūtingi potvyniai ir dar pasikartos po poros savaičių, nuskęs Jus plukdantis laivas, Jūsų lankomoje vietovėje įvyks, kas mėnesį po kelis kartus vykstantis, žemės drebėjimas su cunamio galimybe ar išsiverš ugnikalnis į kurį norite įkopti (papildoma nuoroda) ir dėl kurio nespėsite grįžti iš atostogų tuomet pirmyn – aplankykite nelaimėmis bei nuostabia gamta garsėjančią Indoneziją – grožėkitės jos aplinka, pasinaudokite vandenyno bangomis, fotografuokite bei domėkitės gamta ir šventyklomis, ežerais, krateriais, žemomis kainomis, įlankomis, šviežiais vaisiais ar žuvų maistu, derybomis ir žinoma žmonėmis!

Bernadeta ir Nerijus (2010 09 17 – 10 10)

*****

1 dalis: Kaunas — Minskas — Indonezijos sostinė Džakarta
2 dalis: Džakarta, Argo Dwipangga, Džordžakarta ir Ugnikalnis Merapi
3 dalis: Prambanan, Dieng Plateau, Borobudur, persikėlimas į Bali
4 dalis: Bali (Ubud, Taman Ayun, Git Git kriokliai, Lovina Beach, Tanah Lot, Uluwatu, Jimbaran)
5 dalis: Maistas, kainos, pramogos Indonezijoje. Ar verta?

*****

Viešbučiai Indonezijoje


One thought on “Kelionė po Indoneziją. 5 dalis. Maistas, kainos, pramogos Indonezijoje. Ar verta?”

  1. sUPER APRASYMAS, LABAI NORIU PADEKOTI SIEMS JAUNIEMS ZMONEMS UZ TOKI GRAZU IR INFORMATYVU APRASYMA. mES IRGI KAIP TIK RUOSIAMES I INDONEZIJA, TAI VISA INFORMACIJA LABAI SVARBI.

Comments are closed.