Tag Archives: makalius

Trise po Portugaliją. Kaip ruošėmės?

Kai skaitysite šį straipsnį, gali būti, kad mes vis dar būsime pakeliui link Portugalijos, kadangi visa kelionė nusimato 6 dienos – nenorime nei patys pervargt, nei nuvargint mažosios.

Surasti būstą – ne taip jau lengva

Taigi galiausiai apsisprendus, kad vis dėl to važiuojame į Portugaliją, pirmas dalykas kurį norėjome padaryti – susirasti kur gyventi. Nors Lietuvoje yra begalė nekilnojamo turto agentūrų, bet jos neužsiima trumpalaikiu gyvenamojo ploto išnuomavimu užsienyje – ieškojome patys.

Išsivertėme keletą nekilnojamo turto žodžių, kad paieškoje pavyktų rasti puslapių su nuoma. Pirmos paieškos sostinėje Lisabonoje ar netoli jos nustebina nemaža kaina, kuri su baldais ir bent 2 kambariais prasideda nuo 400-700 EUR (dažniausiai be mokesčių). Kadangi domina šalių bei sostinių palyginimas tai Vilniuje 2-3 kambarių buto nuoma (su baldais ir technika) prasideda nuo 250-450 EUR (taip pat be mokesčių). Portugalijoje pagal truputį senesnius duomenis vidutinis atlyginimas maždaug 1.5 karto didesnis nei Lietuvoje.

Dar po kelių dienų ir nemažai susirašinėjimų (atrašo tik mažiau nei trečdalis) atrodė, kad užduotis sunkėja. Galiausiai likus porai mėnesių iki preliminarios išvykimo datos pavyko pabendrauti su Portugalijos lietuvių bendruomene. Jų dėka susiradome būstą Lisabonos priemiestyje už vidutinę rinkos kainą su įskaičiuotais mokesčiais.

Įdomu, kad šiltesniuose kraštuose (Europoje) būstuose dedamos plytelės visose gyvenamose patalpose, tačiau neteko girdėti, kad jos būtų šildomos. Žiemą, prireikus pasišildyti tai yra daroma elektriniais šildytuvais, kartais židiniu ir labai retai kur yra centralizuota šildymo sistema.

Automobilis traukinyje? Kodėl gi ne?

Kadangi nusprendėme Portugalijoje praleisti apie pusę metų, tai skrydis lėktuvu buvo atmestas, nes norėjome pasiimti nemažai daiktų. Priimtiniausias būdas pasirodė automobiliu, tačiau apie 4000 kilometrų nemažas atstumas, kad važiuoti apsikrovus iki lubų. Įsigijome ne naujus “ragus” bei bagažinę.

Buvo minčių, kad su vaiku skrendama, o kažkuris vairuoja iki vietos, tačiau galiausiai įspūdžius nusprendėme pasidalinti ir su dukryte, nes jau yra pakankamai supratinga ir anot Šemetos mokymų vaikus reikia supažindinti su kuo įvairiausiomis gyvenimo situacijomis.

Norėdami sutrumpinti kelią bei mažiau pavargti patiems ir vaikui iš draugo gavome patarimą keltis keltu iš Klaipėdos į Kylį (šeimoms 20% nuolaida persikėlimui, būna akcijų konkrečioms dienoms, kelto bilietas trijų asmenų šeimai 716 Lt). Pusdienis užsidegimo skaičiuojant nakvynės kainą bei likusius kilometrus. Bandėme pasvajoti, kad būtų koks nors kruizas ar kitas keltas, kuris nuplukdytų kuo arčiau Portugalijos. Deja, tokio dalyko nėra. Lietuvos keltų bilietų prekybos agentūros pirmą kartą išgirdo apie tokius norus per keliolika darbo metų.

Tada bandėme prisimint kitus galimus transportus – keleiviniai lėktuvai matyt automobilių dar neskraidina 🙂 Lieka traukinys? Taip, pasirodo Centrinėje Europoje yra specialių traukinių keleiviams (žiemos sezonu iki 30% nuolaidos), kurie veža kartu ir automobilius. Bilietas šeimai ir automobiliui kainavo 205 EUR (~800 km), automobiliu tas pats atstumas kainuotų ~120 EUR.

Apie šiuos traukinius vėlesniuose aprašymuose. Taip pat vėliau papasakosime kaip mums sekėsi suspėti į šį traukinį, nakvoti pas žmones Prancūzijoje, susirasti nakvynę kituose pakeleivinguose miestuose.

Išsigelbėjimas – vakuuminiai maišai

Kas patiko susipakavimo etape – pasitaikė puiki proga peržiūrėti visose spintose užsibuvusius rūbus ir atsirinkt tai kas išaugta, nenaudojama ar šiaip jau nebepatinka.

Ieškant sprendimų kaip kuo daugiau vežtis sunaudojant kuo mažiau vietos atradome vakuuminius maišus, kuriuose įvairūs drabužiai susitraukia praktiškai 2-3 kartus! Jei kur nors kada skrisite su vakuuminiu maišu lagamine įvertinkite ar turėsite su kuo ištraukti orą kai reikės grįždinėti. Dėkui už kažkada matytus patarimus komandai Makalius 🙂

Susipakuoti kelionei buvo didelis iššūkis, nes teko sutalpinti ne tik tai ką įprastai visi vežamės į poilsines ar pažintines keliones (po kelis viršutinius ir apatinius drabužius, higiena, kremai ir kt.), bet ir vaikui pasiimti daug įvairiausių drabužių, maišą žaislų, maniežą, čiužinuką, nedidelę maitinimo kėdutę, vežimėlį..

Kadangi laikotarpis ilgesnis tai papildomai pasiėmėme vaistų įvairesniems atvejams, šiltesnių rūbų (žinojome ir apie tik kelis laipsnius šilumos kai kuriais periodais žiemos metu), fotografijos technikos, stalinį bei nešiojamąjį kompiuterius (darbui ir bendravimui), šiokių tokių lauktuvių vietiniams lietuviams, slidinėjimo aprangas, kažkiek pasiruošto maisto kelionei, užkandžių, vandens ir vaisių.

Viską gerai paspaudus ir kelis kartus perdėjus galiausiai sutilpo – pajudėjome link Klaipėdos. Pagaliau baigėsi pasiruošimas – Portugalija, mes jau atvykstame!

Prieš oro išsiurbimą ir po, naudojant vakuuminius maišus

Naujų mūsų įspūdžių laukite bendraukime.lrytas.lt, bei Facebook puslapyje “Trise po Pasaulį“.

3 dienos Milane su Ryanair

Jau pajutau spaudimą, kaip visiems įdomu kas toj Italijoj buvo (Makalius prisidėjo prie to savo straipsniais), o aš jau ruošiuosi vėl trumpai paskraidyti į skandinavijos pusę, žiauriai netikėtai – žiauriai gerai ;) Niekaip neprisiruošiu ką nors papasakoti, nes kaskartą suvokiu, kad ir labai norėdamas į labai trumpą pasakojimą nesutilpsiu. Bandom.

Ką galima nuveikti nutūpus šalia Milano Bergamo oro uoste ir turint 2,5 dienos…? Paėmiau aukštą įššūkį, gan griežtai sustyguotą, kiek pavilksiu:
1 diena – pusdienis Milane, keletas įžimybių, traukiniu lekiu nakvynės į Veroną
2 diena – nuo pat ryto dar kartą aplekiu kas domina Veronoje link pietų sėdu į traukinį ir išlipu Venecijoje. Apsukęs gerą ratą, sėdu į traukinį ir nakvynės grįžtu į Milaną.
3 diena – nuo ankstaus ryto sėdu į traukinį išlipu prie Como ežero ir kylu į kalnus (man reikia jų).
4 diena – oro uostas ir skrydis namo.

1 diena

Sėdu į 29 autobusą ir išlipu prie pat Karmėlavos oro uosto. Pigu ir labai patogu – pagyrimai.
Lėktuvu skrydis neprailgo, nes išvakaro namie turėjau puskytės gimtadienio siurprizinį vakarėlį. Iš tiesų nespėjau normaliai sulaukti pakilimo – pačios mėgstamiausios skrydžio vietos. Lėktuvas nebuvo visiškai pilnas, lengvai radau vietą prie lango. Iškart prisisegiau žinojau, kad galiu lūžti. Netrukus mano galva atsirėmė į minštą lėktuvo sieną. Pramerkus akis jau mačiau dar snieguotas Alpių viršūnes.
Štai ir Bergamo oro uoste. Gaila, kad šortų nepasiėmiau, čia jau +22, iškart susipakavau džemperį ir striukę. Ieškau bilieto ir autobuso į Milaną. Netrukus bilietas su grįžimu atgal mano rankose (~16 EU). Perkant bilietus radau pakabintą užrašą\įspėjimą, kad Milane vyksta kažkoks streikas ir nevažiuoja metro, autobusai, traukiniai. Taiiip, galvojau smagu, nuotykiai prasideda nuo pat pradžios, reiškias kelionė bus gera ;) Neramino, tik vienas, kad vakare turėjau traukiniu lėkti į Veroną.
Su nekantrumu išlipau Milano centrinėje stotyje, sako streikas, o kur gaujos su lazdomis, degančios mašinos, riaušės, triukšmas, daužomos vitrinos….!!? Keisti tie Itališki streikai (o gal čia balanžio pirmos pokštas), matau ir keletas autobusų važiuoja. Stotyje ant stendo rašo daug atšauktų traukinių (bent traukinių streikas vyksta), prie informacijos aišku kilometro eilė ir daug nelaimingų personų su bilietais rankose (aišku jų traukiniai streike ;) ). Atstovėjau eilę paklausti, kurie iš man tinkamų, pasirinktų (iškart turėjau atspausdintus grafikus namie) traukinių važiuos. Pasisekė, mano pasirinktas traukinys veža.
Maršrutą, kiek įmanoma buvau suplanavęs su ne express traukiniais (ne Eurostar), kurių bilietai du syk ir daugiau pigesni. Protingam bilietų aparate išsirinkau man tinkamą bilietą į Veroną ir susimokėjau kortele (nepilni 10EU).
Turistų info kioske gavau labai detalų Milano žemėlapį su keletu pažymėtų taškų. Atsilikau valanda nuo grafiko per tą streiką, bet manęs tokie dalykai nestabdo. Primečiau į kurią pusę mano labiausiai norimas Milano taškas – Milano katedra (Milan duomo). Pasukau į šalį nuo pagrindinės gatvės, kad aplankyt ramesnes neatrastas kitų vietas ir pasileidau link tikslo.

Iš pradžių labai vežė, tie Itališkų namų vaizdai, kuriuos matydavau, tik filmuose, paveiksluose – geltonas, raudonas, geltonas namas, žalios langinės, kokis tai vienas kitas žalumynas, smagu.

Pakeliui link katedros perėjau kiaurai Venecijos parką – gražu, čia jau pavasaris, žydi nematyti augalai.
Vauuu nu ir griozdas ta Milano katedra. Laikas senka ieškau kelio, kaip užsiropšti ant stogo. Prie kiekvienų durų stovi po policininką, kareivius kelis, skanuoja visus įeinančius – taaaiiiip, o aš su visais savo daiktais, ant kupros išsipūtus kuprinė – aišku pypia, prašo rodyt, kas pypia. Iškrausčiau visus pypiančius daiktus, susikroviau atgal, įšoku į vidų, o jau tamsu, baisu į kokią tvorelę neįsirėžti (oj primena tokį Las Vegas įvykį ;) ;) ) Viduje vietos daugiau, nei Kauno sporto halėje. Ištikro visai neblogai ten viskas, žmonės žvakutes degina, vienam gale pamaldos, kitam kažkokios kitos. Bet kur kelias ant stogo..??? Išeinu per kitą galą. Nieko. Nufotkinu kelias foto, grįžtu į vidų, gal kažką praleidau, vėl pypia viskas, vėl rodau savo turtus. Išeinu dar kitam gale. Matau ropykles – aš lipsiu!!! Aiškinu italui, kad noriu už 5EU lipti laiptais į viršų jis man – pikotili pikotili polinoči polinoči. Žodžiu supratau, kad laiptai (“pikotili” kažkokie), veikia iki “polinoči” ;) Reiškias vienintelis kelias varyti liftu už 8EU. Išpradžių jau norėjau nekilti, bet pamąsčiau, kad čia vos nevienintelis taškas Milane, kurį tikrai noriu apžiūrėti. Einu į lifta – vėl pypia ;) Vėl parodau visas savo nešamas dorybes, nedorybes :) Išlipu iš lifto ir ir ir…..

Nu nx galvoju 8EU už tokį vaizdelį pro kelias grotas… hmnmn… nesitiki, bandau išspausti kiek įmanoma daugiau iš tos mažos kertelės. Grįžinėju atgal, o čia į šoną atsivėrė siauras takelis per visą katedrą su visais vaizdais į Milaną ir net ant stogo užbėgau. Tiek daug pridėta visokių smulkių detalių, statulėlių, bokštelių, net suabejojau ar man ši katedra nepatinka labiau už Barcelonos Gaudi katedrą.

Viršuje, taip ramu, norisi dar pasėdėti, pasižvalgyt į Milaną – 7 min. ir metas tolyn, laikas nelaukia, traukinys irgi ypač per streiką ;)
Nulipau žemyn, patraukiau senamiesčio keliukais link Sforco pilies.

Trakų pilies neprimena, bet neblogai. Į vidų tokių pastatų retai mane traukia, tad apėjau tik kiemą ir išlindau kažkokiam parke, o jau laikas grįžti į stotį. Čiupt čiupt, kur Milano žemėlapis…? Grįžau per visą pilį spardydamas, kiekvieną popierą panašią į žemėlapį ir radau ;) Į stotį grįžtu kitu keliu – daugiau pamatysiu. Jėėėė prekybos centras, reik nusipirkti – atsigerti, vaisių kokių prie lietuviškų dešrelių :) Velnias užtrukau alų besirinkdamas, laiko išvis mažai liko, pirkiniai netelpa į kuprinę, reik bėgti arba traukinys į Veroną išlėks be manęs. Nu ir skuodžiau iš paskutinių visas apsiprakaitavęs, bet turiu alaus, vandens ir vaisių! Atbėgau 7 min likus iki traukinio, traukinys dar 10 min vėlavo, vėl sekasi ;) Už 2 val. patamsėj aš jau Veronoj.
Žemėlapį truputį kreivai atspausdinau, nesimato, kur stotis. Teko traukti GPS ir iki nakvynės vietos eiti klausant Rūtos (Route66), o ta tai trumpiausią kelią rado – suk kairę, suk dešinę, suk kairę, dešinę….
Ir patiklūs tie Italai, viešbučio savininkas parašė, kad nebus ir visus raktus man paliko priklijavęs prie pašto dežutės dangčio iš vidaus, o užmokestį su raktais išeinant paprašė įmesti į pašto dėžutę. Vėl sekasi, vietoj bendro kambario, kur turėjom tryse gyventi gavau privatų už tą pačią kainą.

Nepraleidau progos pablūdinti dar po naktinę Veroną, paieškoti linksmų vietų. Graži Verona, ne veltui čia buvo J.Cezario kurortas, sutampa mūsų skoniai ;)

2 diena
Poilsio nedaug, bet kam gaišti laiką ;) Čia verta būtų ir ilgiau pabūti. Aplankiau Veronos areną 6EU, pasiūlė įsigyti Veronos turisto bilietą 16 EU, kuris galiotų visiems muziejams, bokštams, autobusams – verta įsigyti, jei ketini praleisti visą dieną, bet aš čia neužtruksiu.

Arena šiėk tiek nuvylę, nes ruošė kažkokiam koncertui ir statė sceną vidury – sumenkino visą įspūdį, bet atsipirko pačios Veronos vaizdai.

Pietūs – laikas į Veneciją. Be GPS dieną kelias daug aiškenis į stotį – visada tiesiai ;) Vienintelis traukinys, kur teks lėkti su express 19EU, vietoj 6,25 EU, bet šį kartą laikas čia svarbiau, pigesnis labai nelaiku važiuoja ir ilgiau. Įlipu, viduje nėra kažkokio prakaito kvapo (gi 19EU klasė!), kaip pigesniam variante ir triukšmo mažiau, bet kėdės tai netokios patogios poilsiui, bet nors snūstelėjau, kaip studentavimo laikais per paskaitas ant stalo rankas sudėjęs, taip saldžiai. Suvalgiau pietums lietuviškų medžiotojų dešrelių. Pirmą kartą vežiausi maisto iš LT (medžiotojų dešrelės, kažkokio sūrio ir lietuviški šokoladukai) – pasiteisino, ne tik dėl taupumo, bet daugiausiai dėl laiko, tokiu tempu net nebuvo kada kad ir į mano mėgstamą kelionėse Burger King’ą (pas karalių ;) ) užeiti, jau nekalbu apie restoranėlius.
Tai čia ta išgirta Venecija. Stotis iškart nepatiko, neradau protingų bilietams aparatų, šitie kortelių nepriima, neaišku kaip rasti bilietą nusipirkti norimam laikui. Apėjau dar ratą už statybinės užtvaros radau savo pamėgtus aparatus – dėl grįžimo bilietų nusipirkimo problemos nebus.

Išėjus iš stoties pirmas vaizdas tikrai šaunus, kaip filmuose ;) Laikas nelaukia, reik keliauti per visus norimus Venecijos taškus. Turizmo info kioske žemėlapį gavau apgailėtiną, neina nieko suprasti, kaip pieštas kokio nemokšos 16 amžiuje, bet ką čia einu su visais palei kanalus ir gerai. Dėl laiko stokos neplaukiau autobusu – būtų visai įdomu pasižvalgyti iš kanalo vidurio, valanda berods ~6EU.
Šiaip Venecija nepaliko tokio įspūdžio kokio tikėjausi, bet vieną kartą gyvenime reikia aplankyti. Nors nuotraukose ją parodyti galima, kaip svajonių išsipildymą ;) Jei būni matęs daugiau Italijos senų miestų, tai čia, Venecijoje, pastatai nėra kažkuo ypatingesni. Didžiausią įpūdį ir daro žinojimas, kad čia sala, kad gatvės yra kanalai, kad autobusai laivai, kad policija plaukia su motorkėmis, o siauromis gatvėmis vaikšto žmonės ir čia jų labai daug. Ką taupo Venecijoje, tai vietą, nes namai tai labai arti vienas kito, stovi bažnyčia ir prie jos šono prijungtas namas.

Apsisukau Venecijoj greičiau, nereikės su persėdimais grįžti į Milaną, dar važiuoja tiesioginis pigus traukinys ~15EU. Vėl prakaito kvapas vagone ir patogesnės sėdynes snaudimui. Po 3 val, vėl Milanas.
Susiradau savo hostelį, palikau daiktus ir į naktinį Milaną.

Katedros vitražai naktį puikiai atrodo. Šeštadienio naktis, čia gi linksma turi būti, kur visi …? Prie katedros yra žmonių, bet ramu. Pasileidau paskui einančią žmonių vorelę, ėjau ėjau galvojau jau suktis ir priėjau. Nežinau ką priėjau, bet žmonių daug – kas sėdi ant žemės šnekasi, kas rankoje alaus turi ir stovi su motorolerio šalmu (motorolerių Milane daug ir labai įprasta, net su kablukais panelės jei važinėja) ir taip ištisa gatvė atrodo, kad jie laukia kažko. Ištikro tai ten tokie bariukai maži, nėra vietos, tai visi ant gatvės šurmuliuoja, net tromvajui nėra kaip pravažiuoti iš lėto minia prasiskiria… Grįžtant į hostelį, paragavęs alaus (smagu), dar picos kampu pasistiprinau – kažko ypatingo nebuvo, storas batonas su sūriu, bet labai norėjau ;)

3 diena

Planas – anksti nuo 8 val lėkti į tik atsidariusį prekybos centrą (šalia hostelio), nusipirkti atsigerti ir prie Como ežero į Como miestelį, tada pasikelti į Brunate ir ieškoti kalnų viršūnių. Viskas labai gerai – dienos bilietą transportui kažkokioje spaudos parduotuvėlėje nusipirkau už 3EU – autobusu bus greičiau į stotį nulėti. Kas čia dabar nedirba maisto parduotuvė, gi jau net po 8 val, ką “al Sobota” (kažkaip taip) nereiškia, kad visą savaitę dirba…? Juk sekmadienis, bet be alaus į kalnus tai aš nevarysiu. Pavažiavau truputį su autobusu, gražios moteriškės paklausiau kur apsiprekyti ir BINGO! Su gėrimais tai perlenkiau, labai ištroškęs nuėjau, o tik išėjęs litrą sulčių išmaukiau akimirksniu ;) o maišelyje dar ir to ir to yra, kur aš tiek dėsiu :) Na bet aš pakeliui į stotį. Beje važiuoti į Como reikia ne iš centrinės stoties, o iš Cadorma. Bilietas į vieną pusę 4,05 EU. Italijoje geležinkeliai populiarūs, vien Milane gal 6 stotys. Kai žiūri bilietus reik žiūrėt kas parašyta – MI C.LE (centrinė stotis), MI LAMB (Lambrate), MI N CA (Cadorma) žodžiu šitus stočių pavadinimų sutrumpinimus netaip lengva iššifruoti.
Valio aš jau Como iškarto užuočiu kalnų orą….

Pasikeliu super funikulieriumi (~5EU atgal pirmyn) virš Como mietelio į Brunate miestuką.

Jamam tą švyturį tolumoj. Aš vaikis kalnų, tai su lipimo tempu problemų nėra. Įėjimas į švyturį 1EU, vaizdai neblogi, tik labai jau tie laiptukai pasirodė nepatvarūs, bet galvos nenusisukau. Švyturio (faro) balkone užkandau ir atsigaivinau, saulutė šviečia taip gerai. Nu bet tako į kalnus nerandu, truputį kyla nepasitenkiniamas. Gaunu SMS “sveiki atvykę į Šveicariją, tarifai….”, netoli Alpės ir Šveicarija – tikrai netoli ;) Iš švyturio turi matytis Alpių viršūnės, nors diena nėra apsiniaukus, bet tolumoje toks rūkas atrodo.
Suku ratus, turiu rasti keliuką į kalnus. Radau žymėjimą su rodykle, patenkintas pėdinu – kelias susiaurėja, visas lapais užkritęs, labai gerai tikra gamta ;) Varau varau kol nei aukštai nei neauštai baigėsi kelias ;) Įdomus atvejis, grįžtu atgal, nes žmonių aplink tai irgi nėra.

Užtai įdomių dalykų paklydęs randi ;) Kaip čia ji atvažiamo man neaišku.
Sugaišau pusvalandį – nepastebėjau, kad keliukas išsiskiria, bet dabar jau teisingam kelyje žmonių vis sutinku. Mano laikas senka, didinu tempą ir visus lenkiu. Pasiekiau savo išsvajotą viršūnę, turėjau pusvalandį pasimėgavimui, nes grįžimui iki stoties reik turėti 2 valandas.

Ne pati aukščiausia mano viršūnė 1235 m, bet buvau patenkintas. Užkandau lietuviškų dešrelių su Itališku alum ir žemyn. Gerai, kad laiko pasilikau, nes į funikulierių buvo eilė, visi užsimanė žemyn į Como.
Štai vėl aš Milane paskutinį vakarą.

Sforco, pilis naktį atrodo gerai – įdomiai apšviesta.
Keliaujant link autobuso į hostelį, galvoju paskutinis vakaras, laiko dar truputį yra prisėsiu kur, atsigaivinsiu. Prisėdau tokiam smagiam restoranėlyje, net nerestoranėlyje “Cafe ….” buvo parašyta, lauke pėščiųjų gatvėje tarp Sforco pilies ir Milano katedros. Pavaišino čipsais, kaip smagu. Užsisakiau kapučino (labai skani) ir itališko alaus (vidutiniškai skanus). Paprašiau sąskaitos ir ….. 17EU!!!! Tai čia buvo brangiausi gėrimai mano gyvenime ;)

4 diena
Poilsio dvi valandos, autobusas 5:00 į Bergamo oro uostą iš centrinės stoties, o nuo Hostelio pėsčiomis (niekas nevažiuoja iki 5 val čia) su visa manta ~40 min, bet man dėl vaikščiojimo problemų nėra.

Viskas, daugiau nenoriu rašyti, bent jau visko iškarto ir klaidų taisyti jau nebe – geriau gyvą gaudykit ir kamantinėkit ;)

Pabaigai foto albumas ;)

P. S. Jei kam reikia, turiu galiojantį Milano transporto dienos bilietą, te jį pasirodo reikėjo žymėti – nedariau to ir turiu galiojantį traukinio bilietą iš Milano į Veroną – irgi pasirodo nežymėjau ;)

Viešbučiai Milane

Viešbučiai Italijoje

Zapa­tdlo aka Man­tas