Tag Archives: Rossio

Kalėdos Portugalijoje

Sveikiname sulaukus ir išgyvenus daugkartinio persivalgymo šventes 🙂 Taip pat linkime linksmai sutikti Naujuosius metus 🙂 Šį kartą aprašysime kaip sekėsi ruoštis didžiosioms šventėms bei jas sutikti.

Pastarasias pora savaičių oro temperatūra šoktelėjo šiek tiek aukštyn ir praktiškai visomis dienomis būdavo +16 – +18°C (lietaus beveik nebuvo), kai tuo pat metu Lietuvoje pradėjo šalti ir vis matėme temperatūros nukritimus iki -15 – -20°C bei didžiules pusnis.

Papuošimas šventėms

Eglutes ir namus portugalai taip pat puošia, bet prekybininkai kiek mažiau kiša įvairius papuošimus – nėra perkrauti visi praėjimai ir netgi poroje didelių parduotuvių neradome eglutei reikalingų atributų papuošti – teko apsilankyti kiniečių krautuvėlėse. Įdomus papuošimo atributas – Kalėdų senelio lėlės pakabinimas iš lauko pusės ir atrodo lyg senelis liptų siena link lango.

Dideliuose prekybos centruose visur sėdi Kalėdų seneliai su kokia nors pagalbininkę bei fotografu ir kviečia vaikus pabendrauti su seneliu, o atsisveikinant vaikams įteikia dovaną – dažniausiai pasakų knygutę. Šiemet tikėjomės, kad bus atrakcija mūsų mažajai eiti pas Kalėdų senelį, bet įsitikinom, kad dar per baisiai atrodo tie beveik beveidžiai seniai su ilgomis barzdomis 🙂 nors ir ne jai vienai, o ir keletui panašaus amžiaus portugalų vaikučų taip pasirodė.

Kas labai patiko perkant dovanas Portugalijoje, tai, kad tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek ir smulkiose parduotuvėlėse dovanos yra pakuojamos visiškai nemokamai. Pardavėjos netgi kainas nukerpa prieš supakuodamos, kad gaunantieji nesužinotų 🙂

Šiemet nors ir sutikome šventes trise, tačiau 12 patiekalų bandėme pasiruošti 🙂 Ne visko pasiruošimui galima rasti, todėl likome be kūčiukų iki kitų metų.. Dalį produktų (pvz.: silkės) galima rasti ukrainiečių parduotuvėje (Sintroje), kur taip pat yra ir lietuviškų prekių – šokoladų, įvairių koncervų ar alaus. Dalį paruoštų kalėdinių patiekalų galima nusipirkti prekybos centruose ar specializuotose krautuvėlėse, pavyzdžiui populiariosios menkės buvo bent keletas skirtingų patiekalų.

Kūčių dienos pirmojoje pusėje nemaža dalis portugalų lekia į parduotuves susipirkti visą maistą šventėms, tuomet mažosios saldumynų parduotuvėlės klesti, nes dienos prekyba pagausėja keleriopai. Mūsų pamėgtoje parduotuvėlėje į pagalbą buvo pasikviesta bent keletas dar nematytų pardavėjų, kad spėtų visus aptarnauti. Čia labai visų mėgstamas portugalų tradicinis vaisinis pyragas (bolo rei) mums didelio įspūdžio nepadarė, netgi sakytume neskanu… (aišku kiekvienam savo) nors kiti portugalų saldumynai tikrai išskirtinio skonio.

Netradicinė Lisabonos eglutė

Vieną nevisai saulėtą dieną sugalvojome aplankyti Lisaboną ir pasižiūrėti kaip daugiamilijoninis miestas laukia Kalėdų. Aišku į Lisabonos centrą su automobiliu važiuoti būtų šiek tiek nepatogu, nes ir miestas nepažįstamas, ir stovėjimas brangus, taigi vykstame su traukiniu. Ši transporto priemonė mūsų mažajai labiau patinka, nes gali laisvai judėti ir nemažai žmonių maloniai ją kalbina 🙂

Mes jau centre. Pirmą gražų įspūdį paliko pats stoties pastatas, o vėliau ir Pedro IV aikštė, kurios visas papuošimo grožis išryškėjo tik sutemus. Toliau pasukome link vienos iš didingiausių Lisabonos aikščių – Komercijos aikštės (Praça do Comércio), kurioje tikėjomės rasti miesto Kalėdinę eglutę. Taip, ją radome, aišku ne iškart supratome, kad tai ji, nes tikėjomės ne tokios. Toliau nuo jos atsitraukus buvo galima suprasti ir pasigrožėti keistoka eglute. Tai paprasčiausiai eglutės forma ištempti tentai, kur viename šone transliuoja vaizdą iš aikštės. Čia buvo didžiausia pramoga prie jos susirinkusiems, kad gali pamojuoti į kamerą ir save pamatyti ant vieno eglutės šono.

Pagrindinė gatvė (Rua Augusta) vedanti eglutės link buvo gražiai papuošta, ten virė pagrindinis miesto gyvenimas. Prie pat įėjimo į šią gatvė galima buvo išgirsti kalėdinį chorą giedanti girdėtas dainas, tačiau dar nelabai suprantama kalba, bet vistiek smagu – jaučiasi kalėdinė dvasia 🙂 Einant toliau buvo galima rasti ne vieną kaštonų kepėją su savo aparatais uždūminančių pusę gatvės. Tai vienas iš mėgstamų portugalų skanėstų, kuriuos aišku galima pasikepti ir namuose 😉 tikrai skanu, teko ir mums pasivaišinti svečiuojantis pas buvusius šeimininkus.

Toliau einant gatve sutikome gyvas statulas, kurios sujuda jei įmeti pinigėlį. Čia pat pasirodymą surengė žmogus vaikštantis per stiklą ir žaidžiantis su ugnimi. Aišku kiekvienas iš animatorių už savo pasirodymą tikisi surinkti pinigų, bet toks jų darbas 🙂 Dar teko sutikti ir jaunimėlio – gatvės šokio grupę, kur keletas panelių šoko gatvės šokį po Rua Augusta arka, visai kaip filmuose, buvo smagu gyvai pasižiūrėti 🙂

Tokiu laiku žmonių pasirodė labai nedaug, gal todėl, jog sekmadienis. Paėjėjus kelis šimtus metrų į šoną nuo pagrindinės aikštės jau gatvėse buvo galima sutikt vos vieną kitą žmogų ir netgi atrodė visiškai nesaugu vaikščioti tamsiais skersgatviais. Tą patį patvirtino ir vienos suvenyrų krautuvėlės, kurioje buvome užsukę šiek tiek apsipirkti, pardavėjas. Jis paraginio kuo arčiau savęs laikyti pinigines ir kitus svarbius daiktus, nes vagystės Lisabonoje įvairiais metų laikais ir bet kuriuo paros metu yra gan dažnos, o mes dar ir atrodome kaip turistai.

Pasukome link pagrindinės gatvės. Ir nors buvo dar tik 18-19 val. tačiau daugelis parduotuvių, kavinių jau buvo užsidarę, žmonės išsiskirstę, gatvės „animatoriai“ taip pat dingę, tačiau vieno dalyko padaugėjo. Nuo tada kai sugrįžome į pagrindinę gatvę ir praėjome joje kokį kilometrą sulaukėme bent 4 ar 5 gan atvirus pasiūlymus nusipirkti įvairiausių narkotikų. Norintiemsiems čia nebūtų problemų surast pardavėjų, o policijos praktiškai nei kvapo aplink nebuvo matyti visą pusdienį.

Jau judame link stoties, tačiau sunku praeiti pro Pedro IV aikštę, kur sutemus pasirodė visas jos gražumas ir čia yra atrakcionai vaikams, kuriuose už vienodą 2 eurų (6,9 Lt) mokestį gali suptis vienoje iš 5 supynių. Čia taip pat gausu šviečiančių suvenyrų pardavinėtojų, kurie gan įkyriai vis siūlo įsigyti jų šviečiančių žaisliukų, aišku vaikams pamuojavus po nosimi tokiu žaisliuku jie jų užsinori, o čia ir prasideda išsisukinėjimo ir atsikratymo įkyriais pardavėjais menas.

Galiausiai spėjame į 22:08 traukinį, kuris pajuda namų kryptimi ir mes jau grįžtame namo pavargę, bet kupini kalėdiško nusiteikimo 🙂

Buvu­sius ir esa­mus apra­šy­mus galite rasti bendraukime.lrytas.lt, Face­book pus­la­pyje „Trise po pasaulį“.