Baidarės žiemą Ūla-Merkys

Projekto vieta: Ûla-Merkys, Puvočiai.
Projekto laikas: 2008 11 22
Dalyvių skaičius: 5+3

Ir nerealus, utopinis planas pavirto tikrove. Sunkus ankstyvas šeštadienio rytas degalinėje su nervingai kramtomais submarinais. Susikaupusių ekspedicijos dalyvių akyse – ryžtas, drąsa ir begalinis noras pagaliau įgyvendinti ilgai brandintą svajonę – padaryti Dzūkijos gražuolę Ûlą žiemos metu. Įveikiamas gerai pažįstamas kelias. Atsidaręs aklinai užrasojusias kaprizingos prancūzaitės dureles mus pasitinka bemaž vietinis ekspedicijos gidas Traškis.

Savo pačių dar vasarą išmintais takais atvykstame į pažadėtąją penkių bebriukų sodybą “pas rūtą”. Atsirinkę būtiniausius produktus, apsimuturiavę arktiniais kombinezonais ir Kalėdų seneliai patraukia į starto vietą.

Paskutinieji prieškelioniniai gurkšniai suteikiantys drąsos ir šilumos, ir baidarės betonu virtusiomis įšalusios Ûlos pakrantėmis nuleidžiamos į Lithuanian whitewater. Pagaliau ilgai laukti pirmieji grybšniai lediniu vandeniu. Vandens purslai į ledą sustingsta akimirksniu ir po poros neatsargių judesių Donato striukę sukausto ledas. Neilgai trukus Aurimo ir Mindės pirštines kiaurai permerkia šaltutėlis vanduo, bet draugai ištiesia pagalbos ranką – visom situacijom pasiruošęs Traškis traukia atsargines, o Donatas pasinaudoja Ispanijoj sukaupta šiluma ir toliau iriasi plikomis rankomis.

Intensyvus fizinis krūvis, laiko patikrinti gėrimai ir nuostabūs laukinės Dzūkijos peizažai ištrina šalčio ir baimės jausmus iš mūsų minčių. Sąmonę užlieja atotrūkis nuo civilizacijos, spengianti tyla ir apšerkšniję gamtos sukurti questai. Pirmoji poilsio pertraukėlė šalia įspūdingo ir sveiku protu neįveikiamu šlaito. Pasistiprinus bebrų pusryčiais, psichas Donatas pasiūlo lenktynes į tą patį šlaitą. Proto trūkumas akimirksniu užneša mus į viršų, ir žemai apačioje lieka nubalusiame slėnyje geltonuojančios baidarės bei penkios žemyn traukiančios geltonosios upės. Moonjumping‘u nusileidę prie įšalusių baidarių nusiiriame iki gerai pažįstamos Ûlos ir Merkio santakos. Litras kuro mariakams išverda penkis litrus traškiškai mėtinės arbatos. Kol prie laužo džiūna ir svyla šlapios pirštinės, Marius randa prieš pusmetį paliktas savąsias – šios pakrantės civilizacija dar nepaglemžė 🙂

Temsta, dar labiau šąla, bet ekspedicijos dalyviai niekur neskuba, dreifuodami mėgaujasi kiekviena žygio minute.
Sodyboje baidarininkus pasitinka dešreles kepantys Lynka, Gintas, ir hormonų audrų kamuojamas Mairas. Dziuziukas kapšelių gretas papildo kartu su karšto maisto daviniu. Kol šalia romantiškai liepsnojančio židinio Mairas nenuilsdamas mėgina kabinimo taktikas nuo akių kontakto ir bučinių iki visiško straight forward, agresijos apimtas Marius kėsinasi į kubile vietiniu mobiliuoju Ledu kalbantį Dziudziuką. Kilometrai įspūdžių greitai įveikia kiekvieną ir lovas krentam nesulaukę vidurnakčio.

Padaryta, užskaityta.

Mintyse sukasi retorinis Donato klausimas – Vyrai, o kas toliau?

Autorius Aurimas

5 thoughts on “Baidarės žiemą Ūla-Merkys”

  1. 10 balų ir kelionė ir aprašymas. Tik vienas pataisymas ten buvo ežio ledo reklama :)).
    P.S. galiu atsakyt kas toliau – narkotikai ir gejai. 🙂

  2. va cia tai saika, mirtinai istikimi kapseliai 🙂 jega kad su tokiais teko sujungt ir savuosius kapselius :)))

Comments are closed.