Tag Archives: Bedu­gul

Kelionė po Indoneziją. 4 dalis: Bali (Ubud, Taman Ayun, Git Git kriokliai, Lovina Beach, Tanah Lot, Uluwatu, Jimbaran)

Pirmas turas po Bali

Kadangi Bali saloje pagrindinės ekskursijos yra automobilio nuoma valandomis, tai tuom ir bandėme orientuotis norėdami pamatyti lankytinus objektus. Kadangi 10 val. trukmės transportas kainavo ~400.000 IDR, tai tikėjomės susirasti kažką pigiau gatvėje, bet daugiau kaip 50.000 IDR beveik niekas nenuleido.. Išskyrus vieną taksistą ne su mini autobusiuku, bet su taksi ženklais pažymėtu sedanu, kuris sutiko apvežti aplink pusę salos už 325.000 IDR (~97 Lt). Dar pasitikslinome ar kondicionierius įeina į tą kainą ir sutarėme, kad kitą rytą lauks prie viešbučio 9 val. ryto. Tada dar sužinojome, kad šioje saloje nieks nesikelia anksti (ankstesnėse vietose veiksmas prasidėdavo pora valandų ankščiau) ir neina gult anksti, o ant šaligatvių esančios parduotuvės nepradeda užsidarinėti ~17val., o tesia pardavimus iki 20 val. ir vėliau. Ryte laiku pajudėjome, nors vėliau agentūros mums aiškino, kad būna kamščiai apie 9 val. todėl verčiau išvažiuoti kokia 8 val. ryto.

Pirmas sustojimas Ubud miesto šventykloje (įėjimas 20.000 IDR) prie kurios randasi monkey forest (yra ir Džordžakartoje, bet nevykome ten) ir čia turistai važiuoja pasižiūrėti kaip beždžionės tyčiojasi iš kitų turistų atiminėdamos akinius, segtukus ar rankose neatsargiai laikomus daiktus. Čia geriau laikytis pakantumo ir nieko nedaryti bezdžionėms jei net užšoka ir pradeda ropoti beždžionės bei neerzinti jokiais traškesiais tašėje.

Patarimas. Turėti šakelę ar vytelę jei reikės apsiginti, nes to jos lyg bijo.

Ubud (Bali) šventykla

Ubud (Bali) šventyklos bezdžionės

Pažiūrėjus ir patiems išbandžius bezdžionių atakas pajudėjome iš šios šventyklos.

Kylant į kylant į kalną mūsų automobiliui po truputį pradėjo skverbtis išmetamosios dujos į saloną ir turėdavome vietomis sustoti bei atidaryti duris, kad išsivėdintų, nes langų atidarymas neveikė. Beje durys pradžioje atsidarinėjo visos, vėliau vairuotojo ir keleivio už jo durys atsidarydavo tik kažkuriam keleiviui išlipus ir atidarius iš išorės 🙂 Pakeliui sustojome agro turizme, kur pademonstravo kaip išgaunama brangiausia pasaulio kava Kopi Luwak, kurios čia pat vietoje ir nusipirkome tikrai ne pačia mažiausia kaina (ne ką mažesnė nei galima įsigyti Lietuvoje).

Minėtosios kavos buvome nusipirkę ir parduotuvėje, bet pabandžius skonis kažkiek skiriasi, nors kame ten tos kavos gerumas tai turbūt tik ekspertai gali papasakoti. Kava gaunama kai gyvūnėlis luwak suvalgo kavos vaisius ir tik geriausios kokybės, vėliau pašalina, tada pupeles nuplauna, skrudina ir smulkina…

Taip pat ten pasiėmėme įvairių pas mus brangių arba nerandamų prieskonių. Mūsų vairuotojas taip pat nusipirko kažkokios kavos tik greičiausiai, kad ne turistų kainomis.

Batur ežeras krateryje

Apžiūrėjome įdomesnius augalus ir vaisius kokie auginami čia ir pajudėjome link ugnikalnio krateryje esančio didžiausio Balio ežero Batur (įvažiavimas 6.000 IDR). Kadangi visas vaizdas į šį, ugnikalnio krateryje esantį, ežerą buvo tik iš restoranų, tai teko praeiti per vieną restoraną, kad pamatyti ir nusifotografuoti ugnikalnių ir ežerų fone. Atgal grįždami turėjome spėti į dar vieną šventyklą, bet mūsiškis vairuotojas sugebėjo pasiklysti šioje atkarpoje, nors po kelių klaidžiojimų ir klausinėjimų pasimatė, kad judame teisinga kryptimi. Grįžimas užtruko, nes pavakaryje pasitaiko kažkokie transporto kamščiai ir per miestus judėjimas buvo labai lėtas. O dar kur dūmų veržimasis į saloną, kuris jau buvo visai suerzinęs visus receptorius..

Patarimas. Geriau jau kelių litų nepagailėti ir išsinuomuoti bent jau naujai atrodantį automobilį ir su kondicionieriumi.

Atstumai Balyje tikrai nėra dideli (sala pločio ~100 km ir ilgio ~130 km), tačiau įveikti apie 100 km užtrunka maždaug net 3,5-4,5 valandas dėl kalnuotos vietovės ir lėto eismo, todėl dauguma šalies gyventojų tiesiog nardo mažais motociklais, o avarijų per visą laikotarpį nematėme, nors visi važinėja labai labai arti vienas kito.

Vietinis transportas

Remdamiesi automobilio patirtimi kitą vakarą jau ėjome ieškoti kitos transporto priemonės arba ekskursijos. Bevaikščiodami ir besidairydami po suvenyrus pagaliau pirmą kartą pamatėme ilgai ieškotus stikliukus ir vėliau šioje saloje jų teko matyti ne kartą.

Besidairant kelionių ir besvarstant ką rinktis apžiūrėjome ir Komodo drakonų ekskursijas, kurios susideda bent iš poros dienų ir kurių kaina po ~$200, be nakvynės vietoje ir įėjimo mokesčių. Tai pasilikome šią pramogą kitam kartui. Taip pat pasidomėjome ir apie Gili salų aplankymą, kuris irgi nemažai kainuoja – vien tik plukdymas ir parvežimas kainuoja apie 550-600 Lt/asm. O dar nakvynė papildomai vietoje ir maistas, todėl taupydami laiką ir norėdami apžiūrėti Balio salą šios kelionės irgi nesirinkome.

Vaikštant po Kuta miestelį dauguma prekeivių iš mūsų išvaizdos galvodavo, kad esame rusai ir vis bandė kalbint kaip rusus bei šnipždėdavo: hašiš, cokain, trava, gribi.. Pirmą dieną lyginimas su rusais dar buvo nieko, bet kai po kelių dienų vis dar tie patys prekeiviai ant kiekvieno kampo bandė rusiškai kalbint tai gerokai įgriso, todėl tikrai geriau buvo keliaut po Džakartą ar Džordžakartą, kur žiūrėjo kaip į normalų turistą ir tiek nesikabinėjo.

Ekskursija po Bali (Taman Ayun, Bedugul, Git Git kriokliai, Lovina Beach, Tanah Lot)

Sekančią ekskursiją pasiėmėm iš kelionių agentūros su nuvažiavimu į kitą salos galą – Lovina beach (~100km), todėl dabar kelionė jau kainavo 475.000 IDR, nes buvo ir atstumas, ir valandų skaičius didesnis. Ekskursija turėjo prasidėti 8 val. ryto (nes tada išvažiuojant iš miesto nebūna dar kamščių), tačiau kai vairuotojas vėlavo ir susisiekėme su kelionių agentūra, kur pasakė, kad vairuotojas (visiškai nekalbantis angliškai) pakeliui ir pasirodė tik 9 val. Pajudėjome link Lovina beach‘o, kuriame paplūdimiai iš juodo smėlio (vulkaninės kilmės smėlis ir akmenys), pakeliui pasiryžome aplankyti ir dar kelias lankomas vietoves.

Taman Ayun šventykla

Prie įėjimo į Taman Ayun šventyklą..

Pradžioje aplankėme vieną iš gražiausių, vandens grioviu apsuktą, Balio šventyklų Taman Ayun (ėjimas 3.000 IDR), bet vėliau bilietus pardavėm išeidami kitiems turistams, nes einant ne per pagrindinį įėjimą bilietų taip nieks ir nepažymėjo. Vėliau atvažiavom prie ežero tarp kalnų Bedugul vietovėje. Čia be vandens pramogų ir restoranų nieko daugiau nėra ką pamatyt, o ir įvažiavimas kainavo po 10.000 IDR.

Šioje vietoje mūsiškis vairuotojas bandė pasipinigauti ir vos sustojęs iššoko su pardavėju paderinti, kad už du asmenis paimtų 25.000 IDR. O kai ant bilietų pamatėme, kad parašyta po 10.000 IDR ir paprašėme sustoti prie bilietų pardavėjo pasiaiškinimui, tada jau vairuotojas ištraukė „nusuktus“ 5.000 IDR ir atidavė. Klausiam tai kodėl mūsų pinigai pas tave? Atsakė – „I don‘t know“.. Daugiau apgaudinėti nebandė, bet rekomendacija, kad visada ir visur reik skaičiuoti.

Pakeliui esantys dvyniai ežerai - Puncak Bagus

Aplankėme didžiausius Git-Git krioklius, kur įėjimas po 3.000 IDR ir gaivus pasivaikščiojimas po džiungles. Buvo entuziastų, kurie šalia krioklių net nusiprausė su šaltu kalnų vandeniu.

Lovina Beach

Tuomet nuvažiavome iki ekskursijos siekio juodojo smėlio – Lovina beach. Čia vanduo buvo ne tik labai šiltas, bet nešvarus, nebuvo jokių bangų kaip Kutoje, bet praktiškai nebuvo ir žmonių.

Graži Balio gamta

Ir patogūs "automatiniai" vandens nuleidėjai

Po to jau išskubėjome link bene labiausiai lankomos Balio šventyklos Tanah Lot, kuri XV a. pastatyta ant vandenyje esančios uolos. Kad spėsime per visą salą pervažiuoti per geras ~2.5 val. jau beveik nesitikėjome, nes eismas kalnų keliais dažnai labai sulėtina važiavimą. Tačiau vietoje buvome prieš pat saulėlydį ir dar spėjome pamatyti kaip atrodo minėtoji šventykla – apšviesta (įėjimas 10.000 IDR) bei saulėlydžio metu. Gražu. Gal dar ją reikėtų aplankyti dienos metu kai potvynis mažesnis ir galima būtų pereiti iki 50 metru vandeniu ir užlipti ant uolos bei pažiūrėti į Balio salą iš vandens.. Bet gal kitą kartą.

Tanah Lot

Ekskursija po Bali (Uluwatu, Jimbaran)

Sekančią dieną po pasivaikšiojimų vėl pasisamdėme gatvės vairuotoją už 250.000 IDR (nuo 300-350tūkst. nuderėta) kelionei į Balio apačią, nes atstumas buvo tikrai nedidelis ir tik pusdieninė kelionė gaunasi, nors galiausiai važinėjome apie 7-8 val.. Kadangi buvo tikslas apžiūrėti dvi vietas tai pirmiau važiavome į Uluwatu šventyklą (įėjimas 3.000 IDR), esančią 70 metrų nuo vandens aukštyje. Šioje šventykloje taip pat buvo turistus linksminančios ir gazdinančios beždžionės. Po geros valandos pasivaikščiojimo Balio salos kraštu pasukome link automobilio ir grįžome per tradicinį turgų. Vairuotojo neradome, tai ėjome artimiausioje kavinėje išbandyti jau ne kartą matytą turistų gėrimą – kokosą (15,000IDR). Šis pasirodo yra visai ne toks mažas kaip pas mus atvežti, o baltas valgomas kokoso vidus ten dar yra minkštas, kaip kokia želė, ir su kitokiu dar neprarastu skoniu.

Uluwatu iš vienos pusės

Ir iš kitos pusės

Kai atsirado vairuotojas pajudėjome link plačiai žinomo žvejų miesto Jimbaran, kur visi važiuoja valgyti šviežių jūros gėrybių ant jūros kranto įsikūrusiuose restoranuose. Atvykome prieš pat saulėlydį. Saulei nusileidus buvo pakankamai gražu stebėti bangas bedūžtančias vos už kelių metrų nuo staliuko. Tik sutemus greitai prisistatė, per filmus matyti tokių restoranų, dainininkai ir padainavo po keliais dainas prie kiekvieno stalo už tam tikrą auką. Ko gero romantiškesnės vakarienės įsivaizduot nelabai įmanoma.. 🙂 ir visa tai už maždaug 700.000 IDR.

Jimbaran restoranų kainos (daugmaž vienodos visur, padidinti pav.)

Jimbaran vakarienė už ~700.000 IDR (~200 Lt)

Dainorėliai prie kiekvieno staliulo prieinantys

Saulėlydis vakarieniaujant..

*****

1 dalis: Kaunas — Minskas — Indonezijos sostinė Džakarta
2 dalis: Džakarta, Argo Dwipangga, Džordžakarta ir Ugnikalnis Merapi
3 dalis: Prambanan, Dieng Plateau, Borobudur, persikėlimas į Bali
4 dalis: Bali (Ubud, Taman Ayun, Git Git kriokliai, Lovina Beach, Tanah Lot, Uluwatu, Jimbaran)
5 dalis: Maistas, kainos, pramogos Indonezijoje. Ar verta?

*****