Liepoja Beach party

Projekto vieta: Liepoja, Latvija. Klaipėda, Lietuva
Projekto laikas: 2008 liepos 25-27d.
Dalyviu skaicius: 7

Norėdami pakartoti kelionės į Kapšeliškes nuotykius ir patirti dar daugiau naujų, penki žavūs jaunuoliai ir dvi, dar žavesnės, merginos išsiruošė į kelionę. Svarbiausia geras santykis! Šis posakis kelionės metu buvo kartojamas ne vieną kartą, ir tam tikroms situacijoms suteikdavo labai daug prasmės. Rodės viskas buvo suderinta, tačiau kelionė prasidėjo su tam tikrais nesklandumais, nes pasirodė, kad Latų Lietuvoje įsigyti yra sunku ir tai tik stambiomis kupiūromis, kada tūlam lietuviui reikia vos kelių ant vieno bokaliuko alaus. Toliau problemos – kaito vienas automobilis, tačiau drąsieji keliautojai norėdami nuvyti negandas šalin gėrė Dievų žmonėms padovanotus gėrimus, stojo atiduoti pagarbos Aukščiausiai autostrados vietai ir susilieti su gamta pusiaukelėje tarp Kretingos ir Klaipėdos.

Kadangi viena Nereali buvo labai pasiilgęs mamos, tai buvo nuspręsta užsukti į Šventąją, tad pagrindinį kelionės tikslą – Liepoją pasiekėme tik apie vidurnaktį. Kadangi su ta sąlyga, kad į gegužinę gėrimų įsinešti neleido, tad prisėdome ant kopos… Nepraėjo nė valandą kaip buvo sunaikinta visos gėrimų atsargas. Tenka pripažinti, kad buvo atėjus pagalba – Latvis vardu Ugnis, didelis grupės BI2 gerbėjas. Žinoma mūsų keliauninkai buvo dėmesingi svečiui ir pavaišino jį Utenos alumi su smėliu. Tada buvo nuspręsta eiti pasišokti. Prasibrovę pro apsaugą keliauninkai nuskubėjo tūsintis. Tai ką jie pamatė išliks dar ilgam jų atmintyje, 2 scenos, 6 tūsų palapinės, beveik kilometras atitverto paplūdimo, gausybė žmonių ir naujausios latvių merginų mados – geltoni plaukai, trumpi šortukai ir švelnus šokoladinis įdegis. Deja, mūsų mokytiems lietuviams visų nei nufotografuoti, nei suskaičiuoti gerai nepavyko, jų buvo begalė. Paklausę Reamonų, užkandę latviškų bulvyčių ir dešrelių keliauninkams nusišypsojo sėkmė pakliūti į neeilinį ant baro šokančių kojočių vakarėlį. Tai buvo kažkas nerealaus!!! Namo buvo pajudėta apie 5:30 ir apie tai kaip grįžta namo istorija nutyli, nes miegojo visi ir vairuotojas.

Kita diena prasidėjo anksti, dalyviai ilsėjos paplūdimyje ir kepinosi saulėje, po ko beveik visiems pasireiškė 1 ar 2 laipsnio nudegimai. Bet, kad taip neskaudėtų buvo patraukta į Klaipėdą atiduoti duoklės Jūrai ir jos valdovui Neptūnui. Kadangi sveikatos daug nebuvo, tad slapstantis nuo aplink zujančių pareigūnų buvo vartojami natūralių žolelių vaistukai, žinoma labai mažais kiekiais. Šventė pasirodė visai smagi, tik, kad keistas Klaipėdos valdžios draudimas prekybą alkoholiu po 12 valandos nakties. Tad mūsų keliauninkams nebeliko nieko kito kaip tik grįžti į Kapšeliškes. Sekmadienį – saulės vonios, tiesa, kai kurie jomis jau nebesilepino bet drąsiai palaikė kompanija kolegoms ir kartu gulėjo paplūdimyje. Grįžtant buvo užsukta į Vienkiemį pasigardžiuoti ten gaminama šaunia gira ir pratęsti kelionės į Kapšeliškę tradiciją.

Šią kelionę dabar galima laikyti pačia ilgiausia nes buvo sukarta virš 750 kilometrų aplankyta Liepoja ir Klaipėda, o dvi naktys praleistos Šventojoje.

Baidarės Nemunu

Projekto vieta: Nemunas, Kaunas, Lietuva
Projekto laikas: 2008 liepos 22d., po darbų
Dalyviu skaicius: 10 + 2

Vasara vandenyje tesiasi! Po sunkių dienos darbų susirinkę prie Nemuno visi nuskubėjo rinktis kas gražesnę, o kas sausesnę baidarę. Žinoma, pasisekė ne visiems, dalis plaukikų nuo pat kelionės pradžios sėdėjo baloje. O tie, kurie dziaugėsi sausu užpakaliu, vėliau sušlapo ne be kolegų pagalbos, tad finiše sauso nebuvo nei vieno.

Nuo anksčiau išbandytų trasų (o šia vasarą jų buvo tikrai nemažai) ši skyrėsi tuo, kad visi plaukėme į šonus, visur, tik ne tiesiai (net ir Audrius, visą laiką galvodamas apie Simą vis tiek suko į kairę).

Buvo smagu apžiūrėti labai gražų Nemuną ir dar gražesnį Kauną – kai kurie dalyviai net nusižiūrėjo, kur būtų galima namuką statyti.

Vakaro atradimas – Vaidos sumuštiniai, kurios sąžiningai paskirstė Evaldas – dviems valtims vienas agurkas! Ir pagarba Evaldo kambariokui už pilną bagažinę energetinio gėrimo, kuris toks naujas, kad niekas pavadinimo neprisimena.

Visų dalyvių vienbalsiai nuspręsta, kad geresnės darbo dienos pabaigos nei pluduriavimas vandenyje tiesiog neįmanoma!

Žiburėlis Šventojoje įvyko!

Projekto vieta: Šventoji – Kapšeliškės (pajūris), Lietuva
Projekto laikas: 2008 liepos 18-20d.
Projekto dalyvių skaičius: 15

Žiburėlio šventimai prasidėjo dar 69-jame Kaunas-Klaipėda kilometre su kapšelių gaudykle, alaus dideliais kiekiais, mašinų užkišinėjimu, Raseinių mero paėmimu, pažystamų susitikimu, alaušalmio išbandymu…

Atvykimas į Kapšeliškes buvo vėlyvas, todėl pastačius palapines jau buvo galima įmerkt savo kapšelius be jokio audėklo. Prie to daug prisidėjo pagalbininkės Vaida ir Paulė. Po to buvo daug šokių, maudynių, taros tuštinimo, mero muzikinio vakaro, tinklinio, futbolo, regbio, paliurlinimų, “bulvės”, baslio, nudistų ir žinoma kapšelių!

Smulkesnės detalės lieka dalyvių bei Canon‘o atmintyje, o kai kurių detalių neatsimena nei šokanti Eglutė, nei Raseinių meras, nei paksai, todėl jiems kreipiantės papasakokite vykusią eigą.

Liepos karališkoji baidarė

Projekto vieta: Merkys, Lietuva
Projekto laikas: 2008 liepos 4-6d.
Projekto dalyvių skaičius: 12-14

„Liepos baidarė“ ne tik šiai pavadintas baidarių plaukimas, bet ir grakščios kaip liepa princesės inauguracija! Vienai iš nerealių po ilgų tarnavimų liaudžiai suteiktas princesės titulas, kurios karūną vėliau visi bandė nuvalstybint.

Inauguracijoje buvo pasirodžiusi ne tik mįslingoji RENATA, bet ir upė ..

Traškio močiutė atskleidė ne tik traškienos receptą, bet ir nerealių sekmadieninių pomaldinių kokteilių sudėtį!

Kapšelio legenda buvo priminta dviem bachūriukams, pakabinusiems savo kapšelius ant tilto, jie su legendos tikrove nesugebėjo susidoroti. Garbė Paulei ir jos “Palangai”!

B.O. baras

Projekto vieta: Senamiestis, Kaunas, Lietuva
Projekto laikas: 2008 birželio 27d.
Projekto dalyvių skaičius: 19

6 9 numeriu pažymėtame B.O. bare eilinį kartą prasidėjo masinė didžiojo kambario okupacija, padariusi bene didžiausią įtaką savaitės apyvartai. Okupacijos metu buvo pagerintas bulvyčių porcijų pirkimo rekordas, nedaug trūko ir iki alaus išpirkimo vienam stalui rekordui (mes dar pasistengsim!).

Raseinių MERAS ne tik susirado antrąją sekretorę, bet ir spėjo sudalyvauti B.O. trio (naujieji Baritono trio konkurentai) projekte, nusipaveiksluoti su rinkėjais, bei susitikti su Didžiuoju Vycka iš Kauno.

Bebruliškė

Projekto vieta: Bebruliškė, Marijampolės rajonas, Lietuva
Projekto laikas: 2008 birželio 21-23d.
Projekto dalyvių skaičius: 20

5 ar 6 kartą vykęs kasmetinis Bebruliškės kaimo
festivalis sklandžiai įvyko ir šiemet. Šįkart trijų dienų festivalyje dalyvavo ne tik konkrečių vieno miesto mikrorajonų gyventojų, bet ir pavyko pritraukti asmenų iš bene visų mikrorajonų!

Festivalyje netrūko nei futbolo čempionato akimirkų, nei gėrimų, nei valgymų, nei sportavimo užkurinėjant mašinas bei įveikiant vieną Lietuvos universitetą tiek kašės tiek tinklinio tiek ir „baslio“ masinio dalyvavimo rungtyse. Sveikiname Pokerio mini turnyro nugalėtoją Rolką bei „tris Elus Bandžius” išdrįsusius vietinėje kūdroje įmerkt savo kapšelius.

Taip pat dėkojame ir mūsų šalies policijai bei asmeniui, kuri išdryso ne tik paožint kitus, bet ir pasiožint pats.

Plaukimas kajakais

Projekto vieta: Zarasai, Lietuva
Projekto laikas: 2008m. Birželio 13-15d.
Projekto dalyvių skaičius: 18

Šią tryliktą dieną ir dar penktadienį kaip sako liaudis galima buvo tikėtis nelaimės. Tačiau kur einam mes su knysliuku, pfu kapšelis rodo kelią, blogų naujienų neina išgirst. Šeštadienį pliaupęs lietus nei upėje nei ežere nesugadino litrais keliamos nuotaikos, bei puikiausių maudynių bandant šokinėt iš vieno kajako į kitą, arba bandant peršokt kelyje pasitaikiusus medžių šlagbaumus arba tiesiog bėgant įnert kapšelius po Koko bug`u atvežtos ir sumeistrautos ekologiškai švarios pirtelės.

Sėkmė lydėjo ne tik stovyklą aplankiusių mariakų penketą, bet ir statybininką, gėrikus, vandens praskyrėją, Renatą.

Nesėkmingą dieną prasidėjęs žygis žiauriai sėkmingai vainikavosi G bei T taško atradimais, KONCEPTO miesto atradimu, Traškio močiutės recepto atskleidimu, NEREALIØ bei RENATOS pasirodymais!

Uždarymo projektas

Projekto vieta: Senamiestis, Kaunas, Lietuva
Projekto laikas: 2008 birželio 9d.
Projekto dalyvių skaičius: 40-42

0609 diena (reiškiančią 69 ir dvi skylutės?!?!) prasidėjo anksti ryte (~9h) saulėtą, gražią dieną, kurios metu 40-42 žmonės meluodami įrodyt, kad vis dėl to jie studijavo, o ne studentavo. Kaip žinia visi meluot išmoko puikiai!

Vėliau sekusi dalis – atkatas melagių aukoms, kur alus ir šnapsas, ir upės, ir cigarai, ir šokiai, ir bandymai ieškot įėjimo į stripklubą, ir maistas, ir fotokadrai liejosi laisvai… su rytine sunkios galvos ir sunkios darbinės dienos atomazga, tačiau teiginiu, kad iš vakaro buvo GERAI!

Birštono pirtelė

Projekto vieta: šalia Birštono, Lietuva
Projekto laikas: 2008m. balandžio 04-05d.
Projekto dalyvių skaičius: 21+šuo

Kapšelio legenda prasidėjo pamėgtoje pirtyje su vipiniais žmonėmis, prie kurių prisijungė ir ankstesnių kolegų. Tusas vyko nieks nepyko, kol paskutinėse ne visiem prisimenamose akimirkose buvusieji dalyviai suprato, kad kapšelio legenda TIKRA!

O apskritai pirtbalyje netrūko nei supermenų, nei išrastų pozų, nei šokių, nei dušo, nei padegtų plaukų, nei alkoholio, nei avarijų

Eurotrip. Iki Romos ir atgal

1 diena. Penktadienį 4 ryto pajudėjome iš Radviliškio, nes tikslas buvo po pietų pasiekti Krokuvą. Per Lenkiją kelionė buvo ilga ir nuobodi. Keliai tragiški, ypač nuo Varšuvos iki Krokuvos. Eismas didžiulis, keliai remontuojami. Gerai, kad vaikai buvo pakankamai kantrūs tai užteko kelių sustojimų kuriuos darėm pusryčių metui ir prieš pietus.

Krokuva labai gražus ir gyvas miestas gaila, kad tik jėgų pas visus po tokios dienos buvo per mažai tai pasivaikštinėjome valandėlę ir į lovas 🙂 dar karštis didžiulis… Naujos dienos naujas tikslas – Viena. Kelionė daug trumpesnė manau ir vaizdai labiau džiugins.

2 diena. Atsikėlę dar kartą praėjome pro Krokuvos senamiestį patraukėme Vienos link. Kadangi kelias nebuvo baisiai ilgas o į apartamentus įleidžia tik nuo 15 val. tai nusprendėme po Čekiją pavažinėti kaimo keliukais, bet likom nusivylę nes nieko gero nematėm… Ir gamta tądien tikrai nežavėjo kaip tikėjomės. Vienoje įsikūrę pajūdėjom senamiesčio link, bet per daug nelikome sužavėti. Turbūt dėl to, kad jis didelis o mes su vaikais tai pėščiomis ne ką pamatysi. O važinėti traukinukais reikia laiko. Pasivaiksčioje pagrindine gatve, kuri šurmuliu primena Palangos Basanavičiaus gatvę, bei pavakarieniavę grįžome į apartamentus.

3 diena. Papusryčiavę nuėjom į šalia namų esantį parką, kad vaikai galėtų prasilakstyti. Tuomet patraukėm Austrijos link. Tą dieną mūsų tikslas buvo Hallstatt miestelis ir Alpių kelias. Dieną vaizdų atžvilgiu buvo superinė. Vos kirtus sieną akimis „rijome“ tvarkingas sodybas, vaizdus su kalnų peizažais. Visur tvarkinga žolės spalva tokia šviesi ir ryški atrodo kaip pas mus pavasarį kai nubunda gamta. Pietum pasirinkom Hallstatt miestelio ežero pakrantę po to nusimaudę atsigavę po beveik 39 laipsnių karsčio pajudėjom Alpių kelio link.

Išbandėme Grosglokerio Alpių kelią (kaina automobiliui 34.50 eur, ilgis apie 40km). Kelias labai gražus ir įspūdingas. Tik nuo kalno leidžiantis vis teko stoti, nes stabdžių kaladėlės net raudonos nuo stabdymo buvo. O turistai Austrijoje keliauja ir su mašinom, ir su motociklais, ir dviračiais.

Pagal skaitytus atsiliepimus tos nakties nakvynės nebuvom užsisakę ieškojom tik išvažiavę iš Grosglokerio kelio miestelyje tarp kalnų radom vietinius apartamentus su įspūdingu vaizdu pro balkoną. Kalnuose tas šniokštimas ir oro tyrumas taip atpalaiduojančiai veikia… Miegas buvo labai saldus prie atviro balkono.

11872742_10153537122262442_319865436_n[1]

4 diena. Šeimininkei mus primaitinus sočiais ir skaniais pusryčiais, su skauda širdim, kad tenka palikti tokį grožį, pajudėjom Italijos link. Važiavome kalnų miesteliais, visi vaizdai kaip iš paveiksliuko. Tačiau tik įvažiavus į Italiją tas tvarkingumas dingo, pakrantės apžėlusios, kalnai pasiliko mums už nugaros, prasidėjo įprastos lygumos. Pakeliui pietums buvom pasirinkę ežero pakrantę tik šįkart jis buvo ne toks geras kaip Austrijoje. Bet papietavę ir atsigaivinę važiavom link Venecijos.

Apartamentus buvo užsisakę iš anksto. Šįkart jie buvo labai „ne kokie“. Prie kelio, plius karšta, bet tik 8 km nuo Venecijos. Ją pasiekėm miesto autobusu. Žmonių masė pagrindinėje gatvėje ir tas turgus pradžioje suformavo ne kokią nuomonę apie Veneciją. Bet pati miesto širdis įspūdinga. Reikėjo iškart nuplaukti į miesto centrą ir nuo ten pradėti apžiūrą.

Venecija irgi nėra švari greičiausiai tai tūristų kaltė, bet ir patys jie per daug nesivargina dėl tvarkos. Pasiplaukiojimas gandola kainuoja 100€ ir tai padaryti būtina nes tik taip pajusi ir pamatysi tikrą Venecijos grožį (mes pagailėjom, o po to jau patys gailėjomės). Alaus čia gausite už 7€, picą – 15€. Vakare iki autobuso plaukėme laivu kuris žmonių perpildytas, su vaikais plaukti stačiom valandą gerą sunkoka, bet naktinė Venecija gražu!

5 diena. Po siaubingų pusryčių iškeliavome vakarine Italijos pakrante. Tos dienos tikslas buvo aplankyti San Mariną. Tikėjausi, kad prieš pietus maudysimės kokiame įspūdingame papludimyje. Deja.. nuvylė ne tik pakrantė kuri purvinesnė nei Palanga, bet ir gyvenvietės bei aplinka. Labai nešvaru, netvarkinga ir vaizdai skurdūs… tai buvo ta diena kuomet nusivylėme Italija.

Toliau pasiekėme kurortinį Rimini miestelį kuris labai šurmuliu primena Palangos triukšmą, įsikūrėm, šiek tiek pailsėjome po kelionės ir išvažiavom apžiūrėti San Marino valstybės. Nerealiai gražūs vaizdai ir labai įspūdinga nykštukinė valstybė. Siauros ir architektūra turtingos gatvelės maloniai džiugino širdį. Nusipirkę pirmą butelį Itališko vyno grįžom į miestuką kuriame apsistojome. Maudytis nesirįžome, nes vanduo pakrantėje baisiai nešvarus pasirodė, bet nusprendėm paragauti Itališkos virtuvės ir pica, ir makaronai buvo be galo skanūs…

6 diena. Kelias iki Romos nebuvo tolimas, pietų metui pasirinkom vieną iš pakeliui rastų Italijos ežerų, nes po maudynių vaikai krisdavo pietų miegeliui iškart. Popiet atvažiavę į Romą įsikūrėme labai jaukiuose apartamentuose, iškeliavom apžiūrėti vakarinės Romos. Deja, nuo pirmadienio iki penktadienio metro linija dirba tik iki 9.30 tad laiko labai daug neturėjome. Tik išėję į gatvę aplinka šokiravo. Smarvė, šiūkšlės net š… gatvėje, kėlė pasišlikštėjimą… Centre tvarkingiau, bet prikibti yra prie ko (mūsų Lietuvėlė be galo švari palyginus). Apžiūrėję įspūdingus pastatus nusikalę grįžome ilsėtis.

7 diena. Savo dienos maršrutą visada daliname į 2 dalis, dėl vaikų pietų miegelio. Rytui pasirinkom vieną iš didžiausių Romos parkų. Jis labai didelis, tad nusprendėm pasiimti motorinį dviratį į kurį tilpom visi, todėl be didelio nuovargio apvažiavome visą ir vaikams, ir mums labai patiko. Po pietų važiavome apžiūrėti senovinį Romos miestą. Kuris ištikro paliko didžiulį įspūdį. Griūvėsiai ir tai kas likę šitiek metų atrodo išties įspūdingai. Uždėjom didelį pliusą ir nusprendėm dar kartą grįžtį kitą dieną. Vėl tekinome į metro kol neužsidarė..

8 diena. Paskutinė diena Romoje. Ryto maršrutas Vatikano miestelis išvažiavom anksčiau, kad nebūtų taip karštą, nes temperatūra iki pietų siekė 38 laipsnius. Nuo pat ryto minia žmonių laukė prie įėjimo į baziliką. Eilė kilometrinė, saulė spigina, pavėsio jokio… nusprendėm eiti be eilės. Niekas per daug neprieštaravo arba nieko nesakė. Praėję visą patikrą kaip į lėktuvą, mane sustabdė apsauga. Deja negaliu eiti toliau dėl per trumpų šortų. Mano vyrai bėgo nupirkti skarelės, kurią reikėjo persirišti per liemenį, kad uždengtų kojas. Pakilome į kupolą, baziliką apžiūrėti iš viršaus vaizdas labai gražus. Po to nusileidome ir į apačią – tikrai įspūdinga.

Į Vatikano miestą-valstybę įleidžia tik grupėmis ir tam tikru laiku, būtų tekę laukti pusvalandį plius saulė kaitri todėl nusprendėm, kad užteks ir bazilikos. Grįžom siestos miegučio. Siestos metu nuo 13-17 val. Italijoje dauguma parduotuvių ir restoranų nedirba. Vakare sugrįžome į senovės Romos miestą, išlaukėm didžiausią eilę, kad apžiūrėtume Koliziejų iš vidaus – vaizdai buvo to verti. Po kultūrinės programos sutemus niekur neskubėdami, kadangi buvo penktadienis ir metro dirbo ilgiau, susiradome jaukų Itališką restoranėlį ir sukirtom po tikrai skanią itališką picą.

9 diena. Kelionė į prie Gardo ežero. Prieš pietus susiradome ežerą prie kurio papietavome ir pasimaudę patraukėme ežero link. Įsikūrę apartamentuose nuvykome prie ežero išsimaudyti, grįžome namo, kieme tūrėjome baseiną, tai kol gaminau vakarienę – tėtis su vaikais maudėsi. Pavakarieniavę terasoje prie vyno butelio sedėjome ir žiūrėjome į žaibuojantį dangų, kuris nežadėjo nieko gero…

10 diena. Planas buvo važiuoti į vandens atrakcijonų parką, bet… lietus ir temperatūra nežadėjo nieko gero. Vietoj jo pasirinkom Movie atrakcijonų parką. Žmonių buvo nedaug, todėl prisisupome iki valios. Dangus pratrūko ir iki pat vakaro lijo, todėl tik vakare galėjom aplankyti miestelį prie kurio įskūrėme. Pasivaikčiojome be galo gražaus ežero pakrante (į kurią tikrai norėsiu sugrįžti) bei prieplauka.

11 diena. Tikslas – didžiausias Europos krioklys Šveicarijoje. Pakeliui nusprendėme apkankyti Milaną. Duomo aikštė verta buvo sustojimo. Begalė parduotuvių ir prabangos dvelksmas atsispindi mieste. Pasivaiksčioje patraukėme tikslo link. Kelias buvo ilgas, bet labai gražus. Važiavome per Šveicarijos Alpių kelią temperatūra nukrito iki 9 laipsnių. Kalnų viršūnėse pilna sniego. Neįtikėtina kai tokiame aukštį žydi gėlės. Vaizdai iš viršaus užima amą.

Pati Šveicarija labai tvarkinga švari bei graži, bet gyvenvietės mane labiau žavėjo Austrijos gal dėl begalės balkonuos žydinčių gėlių kurios duoda tiek gyvybės.. Vakare pasiekę viešbutį buvome pavargę po kelionės ir įspūdžių, todėl krioklius pasilikome kitai dienai.

12 diena. Papusryčiavę nuvažiavome prie krioklių, ar didžiausi dar pasiginčyčiau, nes kai buvome Kroatijoje KRK nacionaliniame parke, atrodė didesni bet gal klystu… atrodo jie įspūdingai ir dar tas vandens šniokštimas taip ramina… Aplankę bei padarę keletą fotografijų patraukėme toliau. Kitas tikslas po truputį namų link. Pasirinkome Vokietijoje romantikų kelią. Vairavimo 8 val… Deja viso neįveikėme.. Miesteliai labai gražūs ir įspūdingi, bet pats kelias primena mums įprastus kaimo vaizdelius: kukūrūzai kultūros ir t.t… Pagaliau pasiekę viešbutuką vakare išėjome į miestelį ieškoti keptos mėsos ir Vokiško alaus. Radome. O grįžtant namo reikėjo parduotuvės (buvo 20.30) – niekas nebedirbo.. Griežtai.

13 diena. Privalgę be galo sočių, skanių ir įvairaus pasirinkimo pusryčių judam link namų. Vokietijos keliai labai tvarkomi, todėl nemažai spūsčių. Popiet pasiekę Berlyną šiek tiek pasivaiksčiojomę ir jau kirtę sieną su Lenkija apsistojome viešbutukę, kitą dieną jau miegojome savo lovose..

Renata ir ko 🙂