Trise po Portugaliją. Kaip ruošėmės?

Kai skaitysite šį straipsnį, gali būti, kad mes vis dar būsime pakeliui link Portugalijos, kadangi visa kelionė nusimato 6 dienos – nenorime nei patys pervargt, nei nuvargint mažosios.

Surasti būstą – ne taip jau lengva

Taigi galiausiai apsisprendus, kad vis dėl to važiuojame į Portugaliją, pirmas dalykas kurį norėjome padaryti – susirasti kur gyventi. Nors Lietuvoje yra begalė nekilnojamo turto agentūrų, bet jos neužsiima trumpalaikiu gyvenamojo ploto išnuomavimu užsienyje – ieškojome patys.

Išsivertėme keletą nekilnojamo turto žodžių, kad paieškoje pavyktų rasti puslapių su nuoma. Pirmos paieškos sostinėje Lisabonoje ar netoli jos nustebina nemaža kaina, kuri su baldais ir bent 2 kambariais prasideda nuo 400-700 EUR (dažniausiai be mokesčių). Kadangi domina šalių bei sostinių palyginimas tai Vilniuje 2-3 kambarių buto nuoma (su baldais ir technika) prasideda nuo 250-450 EUR (taip pat be mokesčių). Portugalijoje pagal truputį senesnius duomenis vidutinis atlyginimas maždaug 1.5 karto didesnis nei Lietuvoje.

Dar po kelių dienų ir nemažai susirašinėjimų (atrašo tik mažiau nei trečdalis) atrodė, kad užduotis sunkėja. Galiausiai likus porai mėnesių iki preliminarios išvykimo datos pavyko pabendrauti su Portugalijos lietuvių bendruomene. Jų dėka susiradome būstą Lisabonos priemiestyje už vidutinę rinkos kainą su įskaičiuotais mokesčiais.

Įdomu, kad šiltesniuose kraštuose (Europoje) būstuose dedamos plytelės visose gyvenamose patalpose, tačiau neteko girdėti, kad jos būtų šildomos. Žiemą, prireikus pasišildyti tai yra daroma elektriniais šildytuvais, kartais židiniu ir labai retai kur yra centralizuota šildymo sistema.

Automobilis traukinyje? Kodėl gi ne?

Kadangi nusprendėme Portugalijoje praleisti apie pusę metų, tai skrydis lėktuvu buvo atmestas, nes norėjome pasiimti nemažai daiktų. Priimtiniausias būdas pasirodė automobiliu, tačiau apie 4000 kilometrų nemažas atstumas, kad važiuoti apsikrovus iki lubų. Įsigijome ne naujus “ragus” bei bagažinę.

Buvo minčių, kad su vaiku skrendama, o kažkuris vairuoja iki vietos, tačiau galiausiai įspūdžius nusprendėme pasidalinti ir su dukryte, nes jau yra pakankamai supratinga ir anot Šemetos mokymų vaikus reikia supažindinti su kuo įvairiausiomis gyvenimo situacijomis.

Norėdami sutrumpinti kelią bei mažiau pavargti patiems ir vaikui iš draugo gavome patarimą keltis keltu iš Klaipėdos į Kylį (šeimoms 20% nuolaida persikėlimui, būna akcijų konkrečioms dienoms, kelto bilietas trijų asmenų šeimai 716 Lt). Pusdienis užsidegimo skaičiuojant nakvynės kainą bei likusius kilometrus. Bandėme pasvajoti, kad būtų koks nors kruizas ar kitas keltas, kuris nuplukdytų kuo arčiau Portugalijos. Deja, tokio dalyko nėra. Lietuvos keltų bilietų prekybos agentūros pirmą kartą išgirdo apie tokius norus per keliolika darbo metų.

Tada bandėme prisimint kitus galimus transportus – keleiviniai lėktuvai matyt automobilių dar neskraidina 🙂 Lieka traukinys? Taip, pasirodo Centrinėje Europoje yra specialių traukinių keleiviams (žiemos sezonu iki 30% nuolaidos), kurie veža kartu ir automobilius. Bilietas šeimai ir automobiliui kainavo 205 EUR (~800 km), automobiliu tas pats atstumas kainuotų ~120 EUR.

Apie šiuos traukinius vėlesniuose aprašymuose. Taip pat vėliau papasakosime kaip mums sekėsi suspėti į šį traukinį, nakvoti pas žmones Prancūzijoje, susirasti nakvynę kituose pakeleivinguose miestuose.

Išsigelbėjimas – vakuuminiai maišai

Kas patiko susipakavimo etape – pasitaikė puiki proga peržiūrėti visose spintose užsibuvusius rūbus ir atsirinkt tai kas išaugta, nenaudojama ar šiaip jau nebepatinka.

Ieškant sprendimų kaip kuo daugiau vežtis sunaudojant kuo mažiau vietos atradome vakuuminius maišus, kuriuose įvairūs drabužiai susitraukia praktiškai 2-3 kartus! Jei kur nors kada skrisite su vakuuminiu maišu lagamine įvertinkite ar turėsite su kuo ištraukti orą kai reikės grįždinėti. Dėkui už kažkada matytus patarimus komandai Makalius 🙂

Susipakuoti kelionei buvo didelis iššūkis, nes teko sutalpinti ne tik tai ką įprastai visi vežamės į poilsines ar pažintines keliones (po kelis viršutinius ir apatinius drabužius, higiena, kremai ir kt.), bet ir vaikui pasiimti daug įvairiausių drabužių, maišą žaislų, maniežą, čiužinuką, nedidelę maitinimo kėdutę, vežimėlį..

Kadangi laikotarpis ilgesnis tai papildomai pasiėmėme vaistų įvairesniems atvejams, šiltesnių rūbų (žinojome ir apie tik kelis laipsnius šilumos kai kuriais periodais žiemos metu), fotografijos technikos, stalinį bei nešiojamąjį kompiuterius (darbui ir bendravimui), šiokių tokių lauktuvių vietiniams lietuviams, slidinėjimo aprangas, kažkiek pasiruošto maisto kelionei, užkandžių, vandens ir vaisių.

Viską gerai paspaudus ir kelis kartus perdėjus galiausiai sutilpo – pajudėjome link Klaipėdos. Pagaliau baigėsi pasiruošimas – Portugalija, mes jau atvykstame!

Prieš oro išsiurbimą ir po, naudojant vakuuminius maišus

Naujų mūsų įspūdžių laukite bendraukime.lrytas.lt, bei Facebook puslapyje “Trise po Pasaulį“.

Žiema Portugalijoje

Mūsų laukia 6 mėnesiai – tamsos, nykumos, drėgmės, šalčio, pusnų, dingusios saulės.. – nesenai ištarti žurnalisto, pokerio mėgėjo A.Tapino žodžiai. Deja, kategoriškai nesutinkame pratūnoti ir šalti tuos ilgus 4 ar 5 mėnesius. Keliame sparnus ir vykstame paskui paukščius ieškoti šiltesnio klimato.

Pradžiai patikslinsiu straipsnių ciklo skaitmenį “trys” – tai ne draugų ar svingerių kompanija, tai tradicinė lietuvių šeima su metukų dukryte, po ilgos pertraukos turinti galimybę ir laiko išvykti į užsienį, šį kartą ilgesniam laikui. Ilgos kelionės savo transportu tikslas – Portugalija (peržiemoti šilčiau).

Kodėl Portugalija? Šalis, kuri lietuviui praktiškai nežinoma ir nesvajota.

Tai pirmas klausimas, kurį išgirsdavome papasakoję apie savo žiemojimo planus. Sprendimą priėmėme po keletos sekančių faktų:

  • kol vaikas mažas žiemoti reikia Europoje (Azija gal kitą kartą 🙂 )
  • šilčiausi kraštai pietiniai
  • Italija brangus tiek pragyvenimas, tiek kuras
  • Graikija bankrutuoja ir gasdina savo dažnais streikais
  • Ispanija – aplankyta (ryrinė ir pietinė jos dalis), ne visai pigi, kiek teko susidurt gyvena praktiškai be interneto
  • Portugalija – iš daug kieno teko girdėti kokia nuostabi ir graži šios šalies gamta. Kadangi darbui reikės interneto, todėl teko pasidomėti ir paaiškėjo, kad Portugalija turi panašias interneto galimybes kaip Lietuva. Be to norisi aplankyti dar nebūtą ir mažiau visų išnarstytą šalį, kurios pragyvenimo lygis nedaug skiriasi nuo Lietuvos.

Kelionę automobiliu rinkomės tiek dėl didesnio daiktų kiekio (vaikams gi visko daug reikia), tiek dėl laisvės keliauti būnant vietoje, ko nepadarysite jei žiemoti tiesiog išskrisite į kokį Kiprą ar Ispaniją – tuomet tektų kiekvieną kartą nuomuotis automobilį, kas nei patogumo požiūriu nei finansiškai nėra patrauklu.

Aprašymų tikslas  – atsiminti ateityje, palyginti, pasidalinti

Rašydami norime šiek tiek jus atitraukti nuo tos lietuviškos politikos, nelaimių, negatyvumo – atsimerkite ir džiaukitės linksmosiomis gyvenimo akimirkomis ir momentais, keliaukite (ne vien tik pačiais pigiausiais ar nepatogiausiais būdais), pažinkite įvairias kultūras, maisto įvairovę, patiekalų įmantrumą ar paprastumą ir žmones.

Komentaruose laukiame pasiūlymų kokias įdomias vietas galėtume aplankyti, ką ten galima tikėtis pamatyti. Gal kokį nors gražų Portugalijos gamtos kampelį matėte per televiziją, bet patys jo aplankyti neketinate ar tiesiog neturite galimybės, parašykite ir mes bandysime ten nuvykti, apie jį plačiau papasakoti, įkelti nuotraukų.

Mūsų aprašymus galite taip pat galite sekti bendraukime.lrytas.lt bei Facebook puslapyje “Trise po Pasaulį“.

Skrydis oro balionu Kaune

Skrydis oro balionu?! Skry­džio oro balionu Kaune nerveta bijot kaip daugelis galvoja, bet vistik kylant adrenalina jausit… Nepaisant visko, man patiko.

Penkių žmonių komanda, Pilotas Napolis su Dovydu, Jonas, Rasa, ir Aš įdėmiai įsiklausę piloto Napolio paskaitos, pradėjome ruoštis skrydžiui. Po 2 val. balionas buvo pripūstas ir mes atitrūkom nuo žemės, kaip ir sakiau adrenalinas venose tikrai buvo jaučiamas.

Oro baliono kili­mas buvo numa­ty­tas nuo Kauno pilies link Rumšiškių, bet pakilus, pasikeitė vėjo kryptis ir patraukėm link Vaišvydavos. Mano buvo visas Kauno senamiestis, Laisves alėja, Žemieji šančiai, Panemune su Panemunės tiltu ir Vaišvydava.

Oro balionu pilotai turi periodiškai raportuoti oro uosto žvalgui, apie savo buvimo koordinates.

Skry­dis oro balionu truko maž­daug 1.5 valandos (~0,9-10 km skry­džio), o tai rodo, kad vėjas buvo labai silpnas, tai galiau­siai prie Vaišvydavos labai svelniai leidomes, net vienu metu, pakankamai priartėjus prie žemės, visai sustojom, nes dingo vėjas, tai vėl turejom kilti aukštyn, kad pagautumėm vėją. Didžiausias pakilimo aukštis buvo 750 metrų. Reikėjo kažka kramtyti, nes kimšosi ausys.

Užbaigimas vyko pagal visą oro balionų skrydžių planą.

Kadangi vaka­ras buvo itin geras, saulė, dideli šešėliai, vaizdų ir nuo­traukų gavosi labai daug, net nežinau ar visos tilps 🙂

Fotografas Paulius (fotop.eu)

 

 

Skrydis oro balionu Vilniuje

Ar bijot aukščio? Skrydžio oro baliono Vilniuje pramoga tikrai neverta šios baimės 🙂 Kadangi turiu galimybę palyginti su šuoliu parašiutu, todėl oro balionas pasirodė visiškai nebaisus šiuo atžvilgiu. Gal dėl dar 4 keturių žmonių “on board”, o gal ir dėl to, kad vos spėjome suprast, apie pakilimą nuo žemės per visus pasiruošimus ir skubų įlipimą..

Oro baliono kilimas buvo numatytas nuo Šv. Onos bažnyčios, bet padidėjus ekipažų skaičiui buvo ruošiamasi kilti nuo Baltojo tilto pievos, tačiau užtruko (dėl svarstymų ar išvis kiltiį besiniaukiantį dangų). Pasirodo Vilniuje oro balionu galima pakilti tik ryte arba vakare po oro uosto leidimų ir visų ekipažų palikimai turi būti ~5 min. bėgyje. Pasiruošimas truko gal 15-20 min., o kai buvo pradėtas leist karštas oras – balionas greitai “atsistojo” vertikaliai ir teko greitai sušokt.

Vėjas buvo šiaurės vakarų, o kadangi visas skrydis oro balionu truko maždaug valandą (~12-13 km skrydžio), tai galiausiai prie Bendorių lengvai atsirėmėm į krūmus išvengdami nuvirtimo 🙂


Po to dar kokį pusvalandį trunka oro baliono išleidimas, supakavimas, skrydžio diplomų įteikimas, plaukų deginimas, titulų suteikimas ir kitos linksmos užbaigimo dalys 🙂

Kadangi vakaras buvo gan debesuotas ir vėjo kryptis buvo ne link senamiesčio, todėl gerų vaizdų ir nuotraukų nebuvo tiek ir daug, kiek tikėjomės.

Išbandant skrydžius oro balionu Vilniuje reik tikėtis saulėto oro bei tinkamos vėjo krypties, to ir linkiu visiems norintiems išbandyti šią pramogą, kuri šiais laikais jau nebekainuoja milžiniškų pinigų 🙂

 

Kelionių auksinės mintys

Mes esame kultūrinis šokas

Gerk, nes labai rėki!

Donatas

Jei nebezdėsi nebus vaikų..

O kaip dėl bezdalų per seksą?

Surinkau ir sudėjau iš įvairių kelionių linksmų išreiktų įdėjų, jei kas pamenat daugiau įrašykite komentaruose ir linksmai pasijuoksime 🙂

Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom, Apkaišysiu pavadėlį žaliom rūtom Ir valdovui tartum tėvui, Nusiėmęs kepurėlę, Nusilenksiu…

Kokas

Mindė ir Evaldas – „Mes NEREALIOS!“

Mindė&Efka

Alus – tai dar įrodymas, kad dievas mus myli!

Minde

Aš Dievas! Aš praskyriau vandenį!

Minde

Kokas pristato savadarbę garinę lauko pirtį!

Arturas

Buvo atrastas G taškas! Ukmergėje! Atradėjai Vaida, Aurimas, Nerijus, Mindė, Evaldas! Tie patys atradėjai atrado ir T tašką!

Atradejai

Atrastas KONCEPTO kaimas! Atradėjai VUKHF VIP`ai.

VIP

Prie projektų prisijungė naujoji mįslingoji, bet efektyngoji narė RENATA! Deja, niekas jos nematė vienu metu su Juste…

Renata

2008 metų vasaros patiekalu vienbalsiai išrinkta – Traškiena susidedanti iš unikalaus neatskleisto proprosenelės recepto!

Traškis

Į metų atlikėjos titulą pretenduoja Paulė su daina “mama, man jau aštuoniolika!”

Paulė

Naujojo alkoholino gėrimo vos keliasdešimt ml mendūrėlėje – „Palanga“ platinimo klausimais kreiptis į Paulę.

Paulė

Raseinių MERAS plaukdamas kajaku neteršia gamtos atlikdamas gamtinius reikalus per bortą – jis juos palieka tuščioje alaus skarbonkėje.

MIERAS

Evaldo daugkartinis pasirodymas su BASLIU!

Evaldas

Kokas pristato dainušką „Dykuma dykuma“: Dykuma dykuma, Kokia tu plati, O toj dykumoj, Meškos …

Arturas

Mindė ir Paulė pristato dainą „Mes princesės su karūnom“: – Mes princesės su karūnom Mes kiečiausios iš visų Mes princesės nerealios Mes nebijom nieko būūūūūū….

Minde&Paulė

Sėdi ant tilto du bachūrėliai, čilina… Ir čia su baidare priplaukia Paulė ir sako: – Kaip čia sėdit, kad kapšeliai matos?!? Nespėjus jiems susigaudyt, klausimas buvo pakartotas vėl… Tačiau atsako nesulaukta.. Kapšeliai valdo!

Marius

„Karaliaus Mindaugo“ princese tapo Evaldas, po energingos kovos su pretendente į nerealias Juste.

Minde

Eglutė: – sapnavau, kad as lipau į kažkokio aukšto namo palėpę pažiūrėti pro langą, o kai nulipinėjau, sutikau nerealias linksmai nusiteikusias 🙂 ir jos man davė įkalt ant tokių padėkliukų 😀

Eglutė

Liurliukas – tai toks nekaltas žodis, reiškiantis paslūlymą eiti pasitrinti kapšeliais ar kitokiomis genitalijomis.

Meras

Kalbasi Eglutė ir Meras: Meras: kur? Namo?… Eglutė: Taip, namo! Nes matai Mero pavaduotoja prisilesė!…

Mindaugas

Eglutė Merui prie kebabinės su nuostabia padavėja: – Aš nevemsiu ant tavęs, tik tu mane prilaikyt!…

Mindaugas

Sukurtos dainos: “Legendinė bliuzinė daina!” “Šventoji!” “Jūra!” “Efkos festivalis!” “Mero naktys! Mero naktys!” “Joptvajmat!”

Mindaugas

Kelionė namo. Vaida: – kapšelis Nr. 1 Nerijus – Kešas! Na bet evaldas ir patenka į penketuką!

Mindaugas

Jei tik alų vartosi, tai ir pūdysi pimpį, tačiau jei kartas nuo karto užimsi savo švancelį liurliuku, tikrai nepabloginsi situacijos ir sumažinsi pūdymo procesą iki minimumo 🙂

Albertas

Alus – pimpio pūdims..

Meras

Kapšelis neturi veido, kapšelis turi plauką!

Nerijus

Kestutis tarė: – Neturi gumytės, maukis kojinę! Ir tai įrodė. Dukart.

Nerijus

Pasak Mero, dėl falceto jis Mariui čiupo už kapšelio. Marius laimingas, kad net du kartus. 🙂

Eglutė

Lietuvių kalba nuo seno garsėja savo žodyno turtingumu, net patys lietuviai neįsivaizduoja kiek daug sinonimų turi kapšelis. Štai keletas variantų iš tautosakos lobyno: kapsas, kestas, kestutis, super size, xxxl super miskingas žėrintys krūmai augmenijos pasaulis cepkeliu raistas, safaris mirtinas ginklas 3 pats baisiausias filmas 4 kuprotieji kalneliai giliukai, meras kapshelio rojus kapselis menesienoje kapselis budoje kapselis ezys kapselis liuuuutas kapselis vyyyras paksiskas kapselis kapselis draaasus kapselis laimai kapselis rolandui smeletasis kapselis kapselis stumbrui kapselis kapseliui

Ūkvedys

Jei liurlio įrankio dydis netenkina, tai KIŠK į avilį! :)))

Eglutė

Lietuvių magistrantų išmintis byloja – kai rūgštu subinėj, tai nė kapšelis nepadės.

Meras

Lietuviškos patarlės ir rusiški keiksmažodžai keičiami į: “keikis lietuviskai su kapšeliu” “eik tu ant kapšelio” “guldžiau kapšelį ant tavęs”

Paulius

Vaida: – Grupioką pagal užpakalį atskirsi!

Kęstutis: – Grupioką iš kapšelio pažinsi!

Fyfa

Maniau, kad pasauli valdo pažintys ir pinigai.. klydau.. pasaulį valdo – kapšelis! 🙂

Eglutė

Pas mane skyriuje visos panos čiulpinukus čiulpt pradėjo paskaičiusios kapšelis.lt 😀

Nereali

Remiantis Mero patirtimi – jei nori atostogų darbe, tiesiog šefui reikia pasakyti, kad tau rūgštu subinėj, ir jis be jokių dvejonių išleis atostogų. Netgi paskatins išsigydyti ar susitvarkyti veiksnius, nuo kurių ir sukilo rūgštis toje vietoje.

Meras

Sėklidžių kapšelis (arba tiesiog kapšelis, lot. scrotum) – tai odinis maišelis, kuriame yra dvi sėklidės ir jų priedai.Kapšelio pagrindinė funkcija – laikyti sėklides temperatūroje, kuri yra šiek tiek žemesnė nei viso kūno. Temperatūra yra reguliuojama taip, kad esant žemesnei temperatūrai, kapšelis susitraukia, šitaip pritraukdamas sėklides prie šilto kūno, o esant šiltai temperatūrai kapšelis atsipalaiduoja.

Meras

Kapšeliškių festivalyje “Kapšelių vasara 2008” visai netyčia susikūrė nauja grupė – tai grupė “Merija”. Jos nariai – meras,administracija ir riaumojanti “back vokalų” kompanija – ex magistrantai. Grupės “Merija” populiariausių dainų penketukas (skambėjęs Kapšeliškių festivalyje “Kapšelių vasara 2008”):

1)…toj dykumoj,meškos….

2) …šventoji,jūra,efkos festivalis,meeeero naktys

3) …pražydo vasarą žolė žalia, ir tavo aguonos su raudona suknele…

4) “legendinė bliuzo daina” Feat.Ûkvedžio “joptvaimat”

5) alaus alaus duos dievas daugiau..

Ansamblis

Kenkėjas gyvenantis kapšelyje – KAPŠIKAS (lot – navikas kapšijum )

Mariaus brolis

Autostrada Kaunas – Klaipėda, prie niekur nepažymėtos kavinės… Mūsų ekipažas (paulė, nerealios, supermenas ir povilas) sustoja prie Audi A4, kur stovi viena mergina ir 4 vaikinai, visi išlipam ir Paulė garsiai taria aniems: svarbiausia geras santykis!!! Keturi juk geriau nei vienas!

Mindaugas

Eglutė apie save nuotraukoje pakabintoj B.O.: – Aš pati kojų nekėliau, ten Traškis mane UŽLENKĖ!…

Mindaugas

Eglutė: tai, kad čia visi unikumai, tai aš jau pastebėjau! Paulė: Tai, kad čia visi uniką baigę!

Mindaugas

Bambėjimas – reiškinys kai parsineši namo “bambalį” alaus, pasistatai ant stalo ir visą išgeri.

Meras

Griziulė – tai dalelė po pirstelėjimo likusi ant apatinių sienelės…

Meras

Meras sėdėdamas aerodrome ir žiūrėdamas į dangų ir parašiutus garsiai mąsto: – O dangau, dangau, kodėl tu toks gražus… – Nes ten daug pyderų sielų skraido…

Minde

Berniukas pasakoja savo kelionių prisiminimus aerodrome: – Mano kapšelis Šventojoj atlaikė toną…

Minde

Nepaisant trijų Niutono dėsnių: Inercijos,Poveikio,Veiksmo ir atoveikio, Raseiniuose buvo atrasti, pagrįsti ir įrodyti dar trys papildomi:

4. Skystis patalpintas į kūną po 7 metų eina į pirmą klasę.

5. Priešingos lyties kūnas įspraustas į kampą – nesipriešina.

6. Kad ir kiek bekratytum, vistiek paskutinis lašas į kelnes. 🙂

Meras

Atrastas naujas Archimedo dėsnis – kūnui patalpintam į 40 laipsnių skystį, nebegalioja jokie dėsniai 🙂

Meras

10 Niutono dėsnis: Kūnas įspraustas į kampą – nesipriešina

Jasas

Evaldas išlipdamas iš lėktuvo Karmėlavoj: – Turbūt atrodome, lyg būtume gėre dvi dienas. Vaida: – Tai gerai atrodome, nes gėrėme septynias…

F

Raštelis: Jei gersit – pažadinkit!

Nerijus

Aš tiesiog buvau pavargęs nuo intensyvaus gyvenimo

Paulius

Lietuvių kalbos naujadarai tinkantys vadinti vyriškos lyties draugus: škacmantas, zuzūnas, liaušmagdis, kerplėšinis..

Nerijus

Atiduokim likimui viska i rankas Minde says: aš kai atsiduodu likimui, tai nebežinau kaip namo grįžtu…. Marius says: :))) Marius says: as kai isgeriu pora bokalu – nori nenori jam viska atiduodu

Marius

[Meras sako Pauliui /Doktorantui/]: tu kaip tikras destytojas prie kiekvieno meslo kimbi. busi geras destytuvas, jau dabar matau

Kęstas

Gera pradžia – pusė litro!

Nerijus

Be litro nei metro 🙂

Saulius Saulenis

Marius says: bijai misko – eik i darba Albertas says: bijai darbo – eik i lova Paulius says: bijai lovos – eik i miska Albertas says: bijai lovos – vadinasi tau merginu baime 🙂
Marius says: tai vadinama bobofobija
Albertas says: papofobija

Marius

Kostas Smoriginas vienam iš kapšelių besysiojančiam brome: -NU, VYRAI, BAIKIT!!!…

Mindaugas

Penki Santos Santakoj

Aurimas

Afrikos žemyną pavertus tam tikru kampu gautume vyriškų organų formą!

Nerijus

Ktulu Justei: – susidėtum su manim tai sienom laipiotum!

Kesh

Vakar negeriau tai ziuriu ko siandien neveide esu..

Albertas

Jei tau skersaputė, mes galim ištiesint!

Minde

Eglutė sako Mariui po jo naujojo pirkinio (slidžių):   – Slidės ant stogo ir jau išėjęs!

Mindaugas

Aš tingiu garsiai sysioti…

Cyte

Donatas: Man šikna dega!

Eglė: Tai myžk per šikną, kad užgestų!;)

Donatas

Kapselis: Nerijus says: Mama, Mėsa, Maistas, Muzika, Moterys, Mojito, Meškos, Menas, Modernizmas, Metallica, Mes..the best things in life start with letter M ir nuo jų prasideda priklausomybė..

Mindaugas says: Michael Jackson, Michael Shumacher, Michael Jordan, Mindaugas Pukas, all the best thinks starts from M 🙂

Meras says: Michael Jackson, michael shumacher, michael Jordan, mindaugas pukas, meras, trully all the best things starts from M 🙂

Kapselis

Tai jūs nevėluokit, nes aš vėluosiu.

Meras

Kas mus plukdys į skaidrų politinį rytojų?

Donatas

Koko dukra Merui (kai Meras ir Kokas persirengė jaunaja ir piršliene): – tavo papai labiau panaši į mamos nei tėčio..

keshas

Išaiškėjo, kad BORATO kostiumą turi ne vienas asmuo.. ir dar ne vienas nori įsigyti.. Gal teminį vakarą vertėtų daryt – BORATAS & co?!?!

Kęstas

Visi išėjo…

Mindė

Kelionė po Indoneziją. 5 dalis. Maistas, kainos, pramogos Indonezijoje. Ar verta?

Maistas Indonezijoje

Indonezija šalis be gyvačių, kirmelių ir visokių vabzdžių maiste. Pagrindiniai patiekalai gaminami iš vištienos (kitų mėsų praktiškai nėra), o pagrindinis garnyras ryžiai su viskuom. Taip pat naudojami labai aštrūs padažai ir prieskoniai, kurie yra įprasti Indonezijos salose.

Ko verta atsigerti būnant Indonezijoje tai įvairiausių tirštų ir ką tik spaustų sulčių. Tokių skanumo ir šviežumo dar kol kas kitur neteko ragauti. Su alaus skoniu problemų nebus, tik dėl kainos gali būti 🙂

Verta ne tik išbandyti bet ir užkandžiauti mėsos iešmukais Satay. Taip pat praktiškai net ir nereikės ieškoti (gausite viešbutyje ar šiaip pietaudami) Nasi Goreng (su ryžiais) arba Mie Goreng (su makaronais) – mėsos (dažniausiai vištienos) patiekalas su daržovėmis, kiaušiniu, padažais – kartais būna atskirai, kartais sumaišyta. Vietiniai taip pat siūlė paragauti Gado-gado (arba lotek) , tačiau jo ne visur yra ir nepataikėme kur galėtume pabandyti, bet kaip matome iš aprašymų tai nėra jis daug besiskiriantis nuo kitų Indonezijos patiekalų.

Iš vaisių verta bandyti salak, tiek Balyje tiek Javos saloje (skoniai skiriasi), taip pat Durian‘ą kurio smarvės turbūt niekur nesumaišysi, ir visa parduotuvė smirdi tik įėjus. Skonis taip pat nėra iš geriausių, bet ko nepadarysi dėl pabandymo 🙂

Pasiruošimas namo

Priešpaskutinę dieną Balyje ėjome bent kažkiek apsipirkti į taip jau pilnus (perdaug vežėmės rūbų iš Lietuvos) lagaminus. Tai radome kelias parduotuvėles vitrinose, kurių kainos yra pakankamai normalios ir derybos negalimos. Vėliau įšėjus ir ant gatvės prekiaujančių užklausus tų pačių suvenyrų kainų, jie „netyčia“ budavo 5 ar daugiau kartų brangesni. Kai kuriems gatvės prekeiviams bandėme pasakoti, kad pirkom gerokai pigiau už poros šimtų metrų tai nieks „netikėdavo, o vieną kartą nueinant teko išgirsti „fu***ng Europe“. Taip ir norisi atsisukti ir sugrįžti…

Netoli viešbučio pasiėmėm masažo lapukus su kainomis ir nusprendėme paskutinį vakarą nueiti „parelaxuoti“. Kadangi šiame mieste pasiūla yra perpildyta todėl ir masažo kainos yra žymiai pigesnės nei kitur kur buvome. 1 valandos aromatinį masažą gavome vos už 50.000 IDR (~15Lt) ir jei būtume turėję daugiau laiko ekskursijų dienomis, tai galima pasilepinti praktiškai kiekvieną diena. Žinoma už tokią sumą prabangių patalpų tikėtis neverta, tačiau ne aplinkoje esmė ir kai pabūni tokioje šalyje jau pora savaičių tai nieko baisaus jau nebūna 🙂

Ryte susipakavome jau daiktus, nuėjome atsisveikinti su vandenynu ir grįžę viešbučio foje laukėme iš vakaro suderinto taksi, kuris taip ir nepasirodė. Tuomet pasigavome vieną iš pirmų pasisiūliusių taksistų ir suderinome už 50.000 IDR (kaip minėjau ankščiau viešbutis bando nulupt net 150.000 IDR).

Bali. Pakeliui į oro uostą

Oro uoste praėjus visus patikrinimus nusipirkome pačius šviežiausius salak vaisius (30.000 IDR už 20-30 vnt.). Susimokėjome dar 30.000 IDR už išvykimą iš Balio. Nuskridome iki sostinės Džakartos. Ten dar susimokėjome 130.000 IDR išvykimo mokestį, praėjome 3 ar 4 griežtus patikrinimų punktus. Kai kurių keleivių klausinėjo „prigavimo“ klausimų, kratė įtartinesnius lagaminus. Viską praėję atsiminėme, kad dar liko dalis Indonezijos pinigų, todėl išsiprašėme kažkokio leidimo trumpam išeit ir bėgomis per oro uostą suradome, kur „atsikratyti“ pinigų likučiais. Pasportavę ir paskubomis pakilome ilgam skrydžiui link Minsko.Su Etihad Airways pavyko smagiai išsimiegoti, o tada laukė 9 val. tarpas Abu Dabyje tarp skrydžių, bet ir tai jau nebuvo didelė problema palyginus su tokia intensyviam dviejų su trupučiu savaičių, kelione.

Pramogos Balyje

 

Šioje skiltyje pateiksime pramogų ir ekskursijų lankstinukus su kainomis, kurios praktiškai skirtingose bendrovėse nesiskiria ir svyruoja labai nedaug. Todėl laiko sutaupymams galite perdaug ne vargt ir neieškoti pigiako, kad visai neužkibti ant nekokybiškos paslaugos.

Valandiniai automobilių su vairuotoju nuomos įkainiai (padidinti pav.)

  
Dar vienos SPA paslaugos ir kainos

Bali turų ir ekskursijų paketai su kainomis (padidinti pav.)

Bali banglenčių pasiūlymai angliškai ir rusiškai (padidinti pav.)

Dramblių parko (vienintelis Balyje) pramogų paketai (padidinti pav.)

Dramblių parko bendrovė taip pat rengia ir kitas bendras pramogas – viską galite pamatyti pilname jų lankstinuke žemiau.

Dramblių parko pramogos (padidinti pav.)

Komodo drakonų paketai (galbūt šių eksskursijų įmanoma ir pigiau rasti)

 

 
Kitos įvairios pramogos

Grįžus į Europą

Nusileidę Minske ir praėję visas įmigracijos tarnybas šį kartą vos už kelis litus pasiėmėme autobusą į autobusų stotį (taksi kainuotų apie $24) ir ten turėjome dar kelias valandas laukimo tai ėjome apsidairyti (vos už $1 palikome 2 lagaminus saugykloje) po rudeninį ir, palyginus su Indonezija, šaltą Minską.

Kertant Baltarusijos ir Lietuvos sieną vienas mūsų lagaminas „krito į akį“ (nes žmonių buvo nedaug ir tokių lagaminų daugiau niekas neturėjo) ir teko atidaryti parodyti ką per suvenyrus (aliejus, prieskonius ir falus) vežame ir ką su jais darysime 🙂

Galvojome, kad lietuvių autobusui su lietuvių muitininkais bus greičiau, bet šie išvis išlaipino visą autobusą ir susirinkus daiktus per salę teko eiti ir aiškintis iš kur važiuojame ir kokį alkoholį ar tabaką vežame.. Žinoma, šį kartą prie nieko prikibt negalėjo ir paleido visus gan greitai. Tuomet Vilniuje laukė persėdimas su geros valandos tarpu į Kauno krypties autobusą, o po dar geros valandos jau buvome šaltame ir niūriomis nuotaikomis pasitinkančiame, tačiau gimtajame mieste.

Ką parsivežti iš Indonezijos?

Pradinio įmantrių lauktuvių ar suvenyrų parsivežimo sąrašo neturėjome, todėl viską radome vietoje. Tai verta pabandyti kavos Kopi Luwak, taip pat pasiimti įvairių prieskonių ar arbatų. Dar mus sudomino ryžių „ūkininkų“ dėvimos trikampės kepurės, bei įvairūs batikos meno  darbai.

Jei yra galimybė tuomet parvežkite vaisių salak paragavimui ir eksponavimui. Vaisius salak , augantis ant kažkokios palmės rūšies, puikiai tinka lauktuvėms, nes atrodo tikrai įspūdingai (kaip gyvatės oda dengia) ir kainuoja tikrai nedaug. Džordžakartoje mokėjome 10.000 IDR už kekę (~20-30 vaisių) tik yra skirtumas kur pirkti. Džordžakartoje šis vaisius yra saldus, o Bali saloje jis rūgštokas. Skrendant atgal iš Balio jau pirkt būna praktiškai tik vietiniai (kaina ~25.000IDR už pundelį oro uoste). O pirkt reik kuo vėliau, nes maždaug tik savaitę po skynimo jie dar yra geri, matyt todėl dar neteko niekur matyti, kad būtų jais prekiaujama Europoje.

Vieną iš paskutinių dienų atradome Indonezijos muzikos instrumentų ir kai kurie iš jų labai patraukliai atrodo ir netgi be muzikinių sugebėjimų skambėjimas yra neblogas.

Ar verta važiuoti į Indoneziją?

Vykstant į Indoneziją patariame nesirinkti vien Balio ir aplinkinių salų ekskursijų, nes tai daugmaž populistiniai kurortai su keliais gražiais paplūdimiais. Būtinai reiktų nuvykti į kultūros sostinę – Džordžakartą ir ten aplankyti bent kelis iš keliolikos pagrindinių objektų. Be to labai skiriasi vietinių požiūris bei kultūrą tarp šių vietų.

Kadangi kelionė buvo pakankamai vėlai užsakyta (tik prieš pora mėnesių), todėl laikėmės principo, kad daugmaž viską sužinosime ir pasiklausinėsime vietoje – taip bus įdomiau ir ekskursijas rinktis ir vaisius ar maistą ragaut.

Jei Balyje norite pajusti filmo „Valgyk, Melskis, Mylėk“ herojės dvasią tuomet nuomuokitės ne viešbučius, o kažkokius namukus ar kambarius pas vietinius gyventojus, be jokių ramybę trukdančių kambarinių-vyrų. Taip pat jei turite labai didelius vairavimo įgūdžius ir daug daug drąsos – išsinuomuokite motociklus, kurių visoje šalyje labai daug ir vietiniai (kartais net po 4 žmones ant motociklo) eisme nardo vienas prie kito per kelis centimetrus. Taip pat puikiausiai apsisaugo nuo daugybės automobilių ar kitų transporto priemonių.

Toliau esančiose nuorodose straipsniai apie nelaimes, kurios įvyko kol buvome Indonezijoje arba vos per pora savaičių nuo išvykimo. Kas neramino prieš kelionę, kad žiniasklaidoje yra labai daug neigiamos informacijos apie Indoneziją dėl terorizmų, žemės drebėjimų, ugnikalnių ar cunamių. Tačiau visgi gyvename tiek kiek mums yra skirta? Ir jeigu nebijote, kad suduš Jus vežantis traukinys, kils pražūtingi potvyniai ir dar pasikartos po poros savaičių, nuskęs Jus plukdantis laivas, Jūsų lankomoje vietovėje įvyks, kas mėnesį po kelis kartus vykstantis, žemės drebėjimas su cunamio galimybe ar išsiverš ugnikalnis į kurį norite įkopti (papildoma nuoroda) ir dėl kurio nespėsite grįžti iš atostogų tuomet pirmyn – aplankykite nelaimėmis bei nuostabia gamta garsėjančią Indoneziją – grožėkitės jos aplinka, pasinaudokite vandenyno bangomis, fotografuokite bei domėkitės gamta ir šventyklomis, ežerais, krateriais, žemomis kainomis, įlankomis, šviežiais vaisiais ar žuvų maistu, derybomis ir žinoma žmonėmis!

Bernadeta ir Nerijus (2010 09 17 – 10 10)

*****

1 dalis: Kaunas — Minskas — Indonezijos sostinė Džakarta
2 dalis: Džakarta, Argo Dwipangga, Džordžakarta ir Ugnikalnis Merapi
3 dalis: Prambanan, Dieng Plateau, Borobudur, persikėlimas į Bali
4 dalis: Bali (Ubud, Taman Ayun, Git Git kriokliai, Lovina Beach, Tanah Lot, Uluwatu, Jimbaran)
5 dalis: Maistas, kainos, pramogos Indonezijoje. Ar verta?

*****

Viešbučiai Indonezijoje


Kuršių kaimo pavasaris

Turbūt daugelis kelis sezonus stebėjote „Moterys meluoja geriau“ filmavimus pajūrio viešbutyje Kuršių kaimas. Pasinaudoję viešbučių išpardavimų puslapiu ir pamatę patrauklią kainą – susigundėme 7 mėn. kūdikiui parodytį pirmąją gyvenime jūrą.
Jau tamsoje nuvykus pagal suplanuotą rezervaciją gegužės pirmąjį savaitgalį radome apšviestą pakankamai gražią aplinką, pastatus ir LABAI šaltą „double extra“ kambarį.

Viešbučio trūkumai
Šaltis ir buvo pagrindinis, didžiulį minusą viešbučiui uždėjęs, punktas (gal vasarą jis ir netoks didelis bei malonesnis). Kai dienų metu lauke būdavo 8-15 laipsnių tomis dienomis, tai kambaryje visu paros metu neviršydavo 15-17 laipsnių (vonios kambaryje 2-4 laipsniais pastoviai šalčiau ir ledinės plytelių grindys), nes pasirodo jau šildymo sezonas baigtas ir jokios šilumos kambaryje nebuvo galima gauti.

Netgi vonioje esantis „gyvatukas“ (?) buvo be gyvybės ženklų – taip, pasirodo, būna visus nešildymo sezonus. Kažkuriuose kambariuose yra elektriniai gyvatukai, bet net ir viešbučio internetinio puslapio galerijoje tokių kambarių nematėme. Taigi būtinąjį buvimo kambaryje laiką pragyvenome šaltai – gerai, kad bent tapkės buvo paimto iš namų.

Kaip 4 žvaigždučių viešbutyje akivaizdžiai matėsi trūkumas kai kurių atrodytų elementarių, šiai minutei prisimenamų, dalykų:

  • indai – pora stiklinių ir alaus atidarytuvas, o kur koks šaukštukas ar šakutė ar virdulys arbatai kai toks šaltis?
  • reikmenys duše – kur šlepetės ar dantų šepetukai / pasta?

Patys namukų pastatai atrodo gal ir gražiai, bet tarkime kai girdimi kaimynų (ne per gretimą sieną) vaikų riksmai arba lauke būnant girdimas viduje vaikščiojančiųjų ant lentų girždėjimas, ar durų uždarymas, tikrai nesuteikia ramybės pojūčio.

Viešbučio vietos pliusų taip pat nematyti, pėščiomis (gi pajūris ir norisi gryno oro, o ne su automobiliu važiuot) pakankamai toli iki bent kokios parduotuvės ar vienintelės kavinės veikčiančios Šventojoje gegužės pradžioje (neskantant šio ar kito viešbučio restorano). Pro langą matomas Elijos stiklinių daugiaaukščių butų kompleksas taip pat neatrodo kaimietiškai ir „pajūriškai“..

Viešbučio ne trūkumai (pliusai)

  • pakankamai sotūs ir įvairūs pusryčiai vietiniame restorane
  • viešbučio aplinka su baseinu, mini ežeriukais, saugumas

Po pagrindinių minusų ne kartą kilo retorinis klausimas – gal čia kai kurie neigiami punktai yra dėl to, kad apgyvendinimas pirktas per akciją?

Bendrame fone šį Kuršių kaimą galima vertiname 3/5. Taigi prieš vykdami pasitikslinkite visas Jums rūpimas detales, kad nebūtumėte kažko nepasiėmę iš namų, pvz.: labai šiltų drabužių sau ir savo vaikams.

O džiugiausia, tai, kad po pirmų gyvenime jūros įspūdžių mūsų mergaitė grįžus parsivežė ir pirmąją gyvenime slogą..

Kelionė po Indoneziją. 4 dalis: Bali (Ubud, Taman Ayun, Git Git kriokliai, Lovina Beach, Tanah Lot, Uluwatu, Jimbaran)

Pirmas turas po Bali

Kadangi Bali saloje pagrindinės ekskursijos yra automobilio nuoma valandomis, tai tuom ir bandėme orientuotis norėdami pamatyti lankytinus objektus. Kadangi 10 val. trukmės transportas kainavo ~400.000 IDR, tai tikėjomės susirasti kažką pigiau gatvėje, bet daugiau kaip 50.000 IDR beveik niekas nenuleido.. Išskyrus vieną taksistą ne su mini autobusiuku, bet su taksi ženklais pažymėtu sedanu, kuris sutiko apvežti aplink pusę salos už 325.000 IDR (~97 Lt). Dar pasitikslinome ar kondicionierius įeina į tą kainą ir sutarėme, kad kitą rytą lauks prie viešbučio 9 val. ryto. Tada dar sužinojome, kad šioje saloje nieks nesikelia anksti (ankstesnėse vietose veiksmas prasidėdavo pora valandų ankščiau) ir neina gult anksti, o ant šaligatvių esančios parduotuvės nepradeda užsidarinėti ~17val., o tesia pardavimus iki 20 val. ir vėliau. Ryte laiku pajudėjome, nors vėliau agentūros mums aiškino, kad būna kamščiai apie 9 val. todėl verčiau išvažiuoti kokia 8 val. ryto.

Pirmas sustojimas Ubud miesto šventykloje (įėjimas 20.000 IDR) prie kurios randasi monkey forest (yra ir Džordžakartoje, bet nevykome ten) ir čia turistai važiuoja pasižiūrėti kaip beždžionės tyčiojasi iš kitų turistų atiminėdamos akinius, segtukus ar rankose neatsargiai laikomus daiktus. Čia geriau laikytis pakantumo ir nieko nedaryti bezdžionėms jei net užšoka ir pradeda ropoti beždžionės bei neerzinti jokiais traškesiais tašėje.

Patarimas. Turėti šakelę ar vytelę jei reikės apsiginti, nes to jos lyg bijo.

Ubud (Bali) šventykla

Ubud (Bali) šventyklos bezdžionės

Pažiūrėjus ir patiems išbandžius bezdžionių atakas pajudėjome iš šios šventyklos.

Kylant į kylant į kalną mūsų automobiliui po truputį pradėjo skverbtis išmetamosios dujos į saloną ir turėdavome vietomis sustoti bei atidaryti duris, kad išsivėdintų, nes langų atidarymas neveikė. Beje durys pradžioje atsidarinėjo visos, vėliau vairuotojo ir keleivio už jo durys atsidarydavo tik kažkuriam keleiviui išlipus ir atidarius iš išorės 🙂 Pakeliui sustojome agro turizme, kur pademonstravo kaip išgaunama brangiausia pasaulio kava Kopi Luwak, kurios čia pat vietoje ir nusipirkome tikrai ne pačia mažiausia kaina (ne ką mažesnė nei galima įsigyti Lietuvoje).

Minėtosios kavos buvome nusipirkę ir parduotuvėje, bet pabandžius skonis kažkiek skiriasi, nors kame ten tos kavos gerumas tai turbūt tik ekspertai gali papasakoti. Kava gaunama kai gyvūnėlis luwak suvalgo kavos vaisius ir tik geriausios kokybės, vėliau pašalina, tada pupeles nuplauna, skrudina ir smulkina…

Taip pat ten pasiėmėme įvairių pas mus brangių arba nerandamų prieskonių. Mūsų vairuotojas taip pat nusipirko kažkokios kavos tik greičiausiai, kad ne turistų kainomis.

Batur ežeras krateryje

Apžiūrėjome įdomesnius augalus ir vaisius kokie auginami čia ir pajudėjome link ugnikalnio krateryje esančio didžiausio Balio ežero Batur (įvažiavimas 6.000 IDR). Kadangi visas vaizdas į šį, ugnikalnio krateryje esantį, ežerą buvo tik iš restoranų, tai teko praeiti per vieną restoraną, kad pamatyti ir nusifotografuoti ugnikalnių ir ežerų fone. Atgal grįždami turėjome spėti į dar vieną šventyklą, bet mūsiškis vairuotojas sugebėjo pasiklysti šioje atkarpoje, nors po kelių klaidžiojimų ir klausinėjimų pasimatė, kad judame teisinga kryptimi. Grįžimas užtruko, nes pavakaryje pasitaiko kažkokie transporto kamščiai ir per miestus judėjimas buvo labai lėtas. O dar kur dūmų veržimasis į saloną, kuris jau buvo visai suerzinęs visus receptorius..

Patarimas. Geriau jau kelių litų nepagailėti ir išsinuomuoti bent jau naujai atrodantį automobilį ir su kondicionieriumi.

Atstumai Balyje tikrai nėra dideli (sala pločio ~100 km ir ilgio ~130 km), tačiau įveikti apie 100 km užtrunka maždaug net 3,5-4,5 valandas dėl kalnuotos vietovės ir lėto eismo, todėl dauguma šalies gyventojų tiesiog nardo mažais motociklais, o avarijų per visą laikotarpį nematėme, nors visi važinėja labai labai arti vienas kito.

Vietinis transportas

Remdamiesi automobilio patirtimi kitą vakarą jau ėjome ieškoti kitos transporto priemonės arba ekskursijos. Bevaikščiodami ir besidairydami po suvenyrus pagaliau pirmą kartą pamatėme ilgai ieškotus stikliukus ir vėliau šioje saloje jų teko matyti ne kartą.

Besidairant kelionių ir besvarstant ką rinktis apžiūrėjome ir Komodo drakonų ekskursijas, kurios susideda bent iš poros dienų ir kurių kaina po ~$200, be nakvynės vietoje ir įėjimo mokesčių. Tai pasilikome šią pramogą kitam kartui. Taip pat pasidomėjome ir apie Gili salų aplankymą, kuris irgi nemažai kainuoja – vien tik plukdymas ir parvežimas kainuoja apie 550-600 Lt/asm. O dar nakvynė papildomai vietoje ir maistas, todėl taupydami laiką ir norėdami apžiūrėti Balio salą šios kelionės irgi nesirinkome.

Vaikštant po Kuta miestelį dauguma prekeivių iš mūsų išvaizdos galvodavo, kad esame rusai ir vis bandė kalbint kaip rusus bei šnipždėdavo: hašiš, cokain, trava, gribi.. Pirmą dieną lyginimas su rusais dar buvo nieko, bet kai po kelių dienų vis dar tie patys prekeiviai ant kiekvieno kampo bandė rusiškai kalbint tai gerokai įgriso, todėl tikrai geriau buvo keliaut po Džakartą ar Džordžakartą, kur žiūrėjo kaip į normalų turistą ir tiek nesikabinėjo.

Ekskursija po Bali (Taman Ayun, Bedugul, Git Git kriokliai, Lovina Beach, Tanah Lot)

Sekančią ekskursiją pasiėmėm iš kelionių agentūros su nuvažiavimu į kitą salos galą – Lovina beach (~100km), todėl dabar kelionė jau kainavo 475.000 IDR, nes buvo ir atstumas, ir valandų skaičius didesnis. Ekskursija turėjo prasidėti 8 val. ryto (nes tada išvažiuojant iš miesto nebūna dar kamščių), tačiau kai vairuotojas vėlavo ir susisiekėme su kelionių agentūra, kur pasakė, kad vairuotojas (visiškai nekalbantis angliškai) pakeliui ir pasirodė tik 9 val. Pajudėjome link Lovina beach‘o, kuriame paplūdimiai iš juodo smėlio (vulkaninės kilmės smėlis ir akmenys), pakeliui pasiryžome aplankyti ir dar kelias lankomas vietoves.

Taman Ayun šventykla

Prie įėjimo į Taman Ayun šventyklą..

Pradžioje aplankėme vieną iš gražiausių, vandens grioviu apsuktą, Balio šventyklų Taman Ayun (ėjimas 3.000 IDR), bet vėliau bilietus pardavėm išeidami kitiems turistams, nes einant ne per pagrindinį įėjimą bilietų taip nieks ir nepažymėjo. Vėliau atvažiavom prie ežero tarp kalnų Bedugul vietovėje. Čia be vandens pramogų ir restoranų nieko daugiau nėra ką pamatyt, o ir įvažiavimas kainavo po 10.000 IDR.

Šioje vietoje mūsiškis vairuotojas bandė pasipinigauti ir vos sustojęs iššoko su pardavėju paderinti, kad už du asmenis paimtų 25.000 IDR. O kai ant bilietų pamatėme, kad parašyta po 10.000 IDR ir paprašėme sustoti prie bilietų pardavėjo pasiaiškinimui, tada jau vairuotojas ištraukė „nusuktus“ 5.000 IDR ir atidavė. Klausiam tai kodėl mūsų pinigai pas tave? Atsakė – „I don‘t know“.. Daugiau apgaudinėti nebandė, bet rekomendacija, kad visada ir visur reik skaičiuoti.

Pakeliui esantys dvyniai ežerai - Puncak Bagus

Aplankėme didžiausius Git-Git krioklius, kur įėjimas po 3.000 IDR ir gaivus pasivaikščiojimas po džiungles. Buvo entuziastų, kurie šalia krioklių net nusiprausė su šaltu kalnų vandeniu.

Lovina Beach

Tuomet nuvažiavome iki ekskursijos siekio juodojo smėlio – Lovina beach. Čia vanduo buvo ne tik labai šiltas, bet nešvarus, nebuvo jokių bangų kaip Kutoje, bet praktiškai nebuvo ir žmonių.

Graži Balio gamta

Ir patogūs "automatiniai" vandens nuleidėjai

Po to jau išskubėjome link bene labiausiai lankomos Balio šventyklos Tanah Lot, kuri XV a. pastatyta ant vandenyje esančios uolos. Kad spėsime per visą salą pervažiuoti per geras ~2.5 val. jau beveik nesitikėjome, nes eismas kalnų keliais dažnai labai sulėtina važiavimą. Tačiau vietoje buvome prieš pat saulėlydį ir dar spėjome pamatyti kaip atrodo minėtoji šventykla – apšviesta (įėjimas 10.000 IDR) bei saulėlydžio metu. Gražu. Gal dar ją reikėtų aplankyti dienos metu kai potvynis mažesnis ir galima būtų pereiti iki 50 metru vandeniu ir užlipti ant uolos bei pažiūrėti į Balio salą iš vandens.. Bet gal kitą kartą.

Tanah Lot

Ekskursija po Bali (Uluwatu, Jimbaran)

Sekančią dieną po pasivaikšiojimų vėl pasisamdėme gatvės vairuotoją už 250.000 IDR (nuo 300-350tūkst. nuderėta) kelionei į Balio apačią, nes atstumas buvo tikrai nedidelis ir tik pusdieninė kelionė gaunasi, nors galiausiai važinėjome apie 7-8 val.. Kadangi buvo tikslas apžiūrėti dvi vietas tai pirmiau važiavome į Uluwatu šventyklą (įėjimas 3.000 IDR), esančią 70 metrų nuo vandens aukštyje. Šioje šventykloje taip pat buvo turistus linksminančios ir gazdinančios beždžionės. Po geros valandos pasivaikščiojimo Balio salos kraštu pasukome link automobilio ir grįžome per tradicinį turgų. Vairuotojo neradome, tai ėjome artimiausioje kavinėje išbandyti jau ne kartą matytą turistų gėrimą – kokosą (15,000IDR). Šis pasirodo yra visai ne toks mažas kaip pas mus atvežti, o baltas valgomas kokoso vidus ten dar yra minkštas, kaip kokia želė, ir su kitokiu dar neprarastu skoniu.

Uluwatu iš vienos pusės

Ir iš kitos pusės

Kai atsirado vairuotojas pajudėjome link plačiai žinomo žvejų miesto Jimbaran, kur visi važiuoja valgyti šviežių jūros gėrybių ant jūros kranto įsikūrusiuose restoranuose. Atvykome prieš pat saulėlydį. Saulei nusileidus buvo pakankamai gražu stebėti bangas bedūžtančias vos už kelių metrų nuo staliuko. Tik sutemus greitai prisistatė, per filmus matyti tokių restoranų, dainininkai ir padainavo po keliais dainas prie kiekvieno stalo už tam tikrą auką. Ko gero romantiškesnės vakarienės įsivaizduot nelabai įmanoma.. 🙂 ir visa tai už maždaug 700.000 IDR.

Jimbaran restoranų kainos (daugmaž vienodos visur, padidinti pav.)

Jimbaran vakarienė už ~700.000 IDR (~200 Lt)

Dainorėliai prie kiekvieno staliulo prieinantys

Saulėlydis vakarieniaujant..

*****

1 dalis: Kaunas — Minskas — Indonezijos sostinė Džakarta
2 dalis: Džakarta, Argo Dwipangga, Džordžakarta ir Ugnikalnis Merapi
3 dalis: Prambanan, Dieng Plateau, Borobudur, persikėlimas į Bali
4 dalis: Bali (Ubud, Taman Ayun, Git Git kriokliai, Lovina Beach, Tanah Lot, Uluwatu, Jimbaran)
5 dalis: Maistas, kainos, pramogos Indonezijoje. Ar verta?

*****

Mažoji Ispanija – Maljorka (planas)

Ką gis mažoji Ispanija (Maljorka) mūsų laukia – mes jos ;)

Liko nepilna savaitė iki išlėkimo. Ieškojom trumpos kelionės – džiaugiamės netikėtu atradimu vietoje vykimo į Berlyną ;) Bet dabar šiek tiek ima nervas, kad ten yra tiek visokių uolų, pakrančių ant kurių norisi pabūt išsišiepus, o laiko tiek mažai ;) Bet iš to ką turim kaip visada pajamsim maksimumą – šį kart Maljorkoje ;)

Viešasis transportas:

Mašinų nuoma tarp pigesnių (cheap):

  • http://www.okrentacar.es/en/
  • http://rentacarvanrell.com/ – kai kurie atsiliepimai įtartini, bet tarifai super. Tiksliau išpindėjusių europiečių nepasitenkinimai išreikšti, kad mašina nenauja, mašina nešvari, mums kaip keletui dienų bus px, po mūsų švaresnė nepasidarys ;) Šiaip ar taip surizikavom ir užsiprenumeravim mašiną čia, kas gavosi matysim vietoje. Beje, kiek neaiškiom kontorom rašėm į email niekas neiko neatsakė, tik į užsakymą sauregavo ;)
  • Padarėm ką senai sakėme, kad vieną kartą gyvenime reikia – kabrioletas jau mūsų laukia, lėksim per pakrantę ;)
  • https://www.myrentalcar.com/ – dealeris paieška, tarp N nuomos kompanijų

Rolkos map’as apie Maljorką – čia (2010 m. kelionės kelias)

Mūsų planuojamas kelias – ant Bing maps

Čia maždaug kaip pasiekti pirmąją nakvynę – čia

Reikia dar pašniukštinėti apie:

  • cueva de Artá – kokie tai ale stalagmitai

Viešbučiai Maljorkoje

Zapa­tdlo

Slidininko žodynėlis

SKI PASS – slidinėjimo bilietas, leidžiantis naudotis keltuvais tam tikrą laiko tarpą (valandą, pusdienį, dieną, keliems nusileidimams) bei leidžiamomis trasomis. Slidinėjimo pasų kainos tame pačiame kurorte irgi gali būti įvairios – skiriasi pagal sezonus, dienų skaičių. „Ski pasų“ kainos kurortuose dažnai diferencijuojamos, taikomos nuolaidos vaikams, paaugliams, studentams ir senjorams. Daugumoje modernių kurortų perkant „ski pasą“ ilgesniam laikotarpiui išduodama elektroninė plastikinė kortelė, kurią galima nešiotis specialioje striukės kišenėje. Kortelė automatiškai atrakina vartelius einant pro juos. Trumpesnio laikotarpio „ski pasas“ gali būti popierinis bilietas, kurį praeinant pro vartus reikia nuskenuoti.


SKI BUS – specialus autobusas, kursuojantis po vieną ar keletą kurortinių vietovių ir vežantis slidininkus iki keltuvų. Turint „ski pasą“, daugumoje kurortų tokiu transportu galima naudotis nemokamai. Į tokį autobusą drąsiai galima lipti su slidininko batais, kai kuriuose autobusuose būna specialus skyrius pasidėti slidėms.
 
SKI RENT (angliškai), SKI VERLEIH (vokiškai), SKI NOLEGGIO (itališkai) – tai vieta, kur galima išsinuomoti visą reikalingą slidinėjimo inventorių. Nuomos punktą slidinėjimo kurortuose galima rasti beveik prie kiekvieno centrinio keltuvo, jų yra ir miestuose. Inventorių galima išsinuomoti dienai arba visoms atostogoms.
Nuomojamas inventorius visuomet būna gerai prižiūrėtas. Nuomos centruose siūlomos garsiausių firmų slidės ir snieglentės ir kt. slidinėjimo įranga (šalmai, pirštinės). Galimos įvairios nuomos kombinacijos tiems, kurie per savaitę nori išbandyti įvairios kategorijos slides. Jei nutrynė batas ar netinkamos slidės, visuomet galite grįžę pasikeisti. Čia taip pat galima apdrausti nuomojamą inventorių. Dažnai klientų patogumui nuomos punkte būna inventoriaus saugojimo kameros bei batų džiovyklos (SKI LOCKER, SKI DEPOSIT), kad nereikėtų slidžių ir batų nešiotis į viešbutį.
 
SKI SERVICE – inventoriaus taisymas, galandimas ir vaškavimas. Dažniausiai atliekamas nuomos punktuose.

APR.S SKI – baras ar kavinė, atsipalaidavimas dar nespėjus nusiauti slidinėjimo batų. Tokių barų esama ir viršuje ant kalno, ir trasose, ir apačioje miestuose, dažniausiai netoli keltuvų.
 
„VARLYNUKAS“ – trasos, skirtos pirmą kartą atsistojusiems ant slidžių. Tai žalios arba nesudėtingos mėlynos (dažniausiai trumpos) trasos. Taip pat jose slidinėja vaikai.
 
„ČAINIKAS“ – taip vadinami pradedantieji slidininkai, atėjęs iš tarybinių laikų.

PLŪGAS arba PICA – pradedančiųjų čiuožimo poza, kuomet kojos pečių plotyje, keliai stipriai sulenkti, o slidžių pirmagaliai susilietę V formos kampu.

Slidinėjimo trasos
Tarptautiniu mastu trasos klasifikuojamos pagal jų sudėtingumo lygį. Pagrindiniai faktoriai yra statumas, trasos plotis ir dangos sąlygos. Pasaulyje taikomi įvairūs trasų sudėtingumo klasifikacijos metodai, o bendras trasų ilgis kilometrais yra viena pagrindinių slidinėjimo regiono charakteristikų. Europoje trasų sudėtingumą žymi spalvos (žalia, mėlyna, raudona, juoda, oranžinė ir geltona).

Žalia trasa – pati paprasčiausia. Tai lygios, plačios ir nuožulnios trasos, kuriomis slidininkai gali ramiai čiuožti tiesiai, neįgaudami didelio greičio. Žalios trasos paprastai yra skirtos pradedančiųjų mokymui. Austrijos ir Italijos kalnų kurortuose tokių trasų nėra; jas čia jungia kartu su vidutinio sudėtingumo trasomis ir žymi mėlyna spalva.
Mėlyna trasa – vidutinio sudėtingumo slidinėjimo trasos, skirtos pradedantiesiems ir pažengusiems slidininkams. Tai plačios, gerai prižiūrėtos ir be stačių nusileidimų trasos. Jomis drąsiai gali slidinėti pradedantieji slidininkai, jau pramokę pasukti ir stabdyti, o pažengusieji gali mėgautis staigesniais posūkiais didesniu greičiu.
Raudona trasa – sudėtingos trasos, skirtos pažengusiems ir profesionaliems slidininkams. Vietomis šios trasos gali būti labai stačios, tačiau toliau būtinai turėtų būti nuožulni atkarpa, kur galima sumažinti greitį. Jeigu sniegas yra minkštas, tai dienos pabaigoje trasose susidaro kauburiai. Tai pačios įdomiausios slidinėjimo trasos, jos žavi įvairiu reljefu ir galimybėmis slidinėti dideliais ar mažais lankais įvairiu greičiu. Vis dėlto tiesūs ir greiti nusileidimai gali sukelti nepageidaujamas pasekmes.
Juoda trasa – labai sudėtinga, skirta profesionaliems slidininkams. Tai labai stačios ir siauros trasos, vietomis gali būti aštrūs riboto matomumo posūkiai. Pavyzdžiui Prancūzijoje juodos trasos nėra prižiūrimos mašinų ir jose gali būti visko: didelių apledėjusių plotų su akmenimis, žmogaus dydžio kauburių. Slidinėjant tokiomis trasomis malonumą gali jausti tik ekspertai – aukščiausio lygio slidininkai.
Oranžinė trasa – labai sudėtinga, skirta ekstremalių pojūčių mėgėjams. Nedaugelis slidinėjimo regionų turi tokias trasas.
Juoda punktyrinė (Geltona) trasa (arba free-ride arba off-piste) – taip dažniausiai žymimos laukinės, specialiai neparuoštos, dengtos tik šviežiu sniegu ir gelbėtojų neprižiūrimos trasos, skirtos slidinėjimui ne trasoje. Ruošiantis slidinėti tokiose zonose, nereikėtų pamiršti realaus lavinų pavojaus, nes paprastas slidinėjimo draudimas tokiu atveju negalioja. Kai kuriuose kurortuose tokiose vietose draudžiama slidinėti be instruktoriaus. Būtina paisyti įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų apie lavinas bei uždarytas trasas. Slidinėjimas šiose trasose yra draudžiamas, kai yra paskelbti pranešimai apie gręsiančias lavinas.
 

BugelisBugelinis keltuvas (ang. T-bar, platter)
Bugelinis keltuvas – trosu traukiamas, padedantis slidininkams įsikibti ir stovint ant slidžių pakilti į kalną. Dažniausiai kelia į nesudėtingas ir trumpas trasas. Pradedantiesiems pasikėlimas bugeliu paprastai atrodo
sudėtingai, tad prieš pradedant kilti tokiu keltuvu, reikėtų pasikonsultuoti su instruktoriumi arba stebėti, kaip tai atlieka kiti.
 
Krėslinis keltuvasKrėslinis keltuvas (ang. chairlift)
Kylant į kalną, krėsliniai keltuvai suteikia galimybę pailsėti ir pasigrožėti peizažu. Jie yra patogūs, nes sėdant nereikia nuo kojų nusiimti slidžių ar snieglenčių. Kai slidininkams reikia įlipti/išlipti, keltuvų greitis sumažėja.
Tokie keltuvai gali būti skirtingo dydžio (nuo 1 iki 9 vietų). Nauji modernūs krėsliniai keltuvai dažnai gaminami su šildomomis odinėmis sėdynėmis ir turi uždangą nuo vėjo.
 
Slidinėjimo gondolaGondolinis keltuvas (ang. gondola)
Gondoliniai keltuvai dažnai dar vadinami kabinomis arba vagonėliais.
Vienu vagonėliu gali kilti nuo 4 iki 24 asmenų. Kadangi gondoliniu keltuvu galima ne tik pakilti, bet ir nusileisti nuo kalno, šis keltuvas dažnai yra pradinė stotelė, kelianti iš miestelio į slidinėjimo zoną.
Tai pati patogiausia kėlimosi į kalnus priemonė. Prieš kilimą slidės ir snieglentės dažniausiai įstatomos į išorėje esančius laikiklius, o lazdos įsinešamos į vidų.
 
Didydis gondolinis keltuvasDidysis gondolinis keltuvas (ang. cable car, aerial tramway)
Tai du kabantys vagonai, talpinantys nuo 30 iki 200 žmonių. Jie jungia viršutinę ir apatinę stotis, juda vienu metu (vienas kyla, o kitas tuo metu leidžiasi). Dažniausiai statomi, kai tenka kelti per perėjas ar į labai didelį aukštį. Pagrindinis jų trūkumas – prie keltuvų susidaro eilės, o kylant tenka glaustai stovėti, nes vagonas piko metu dažniausiai būna sausakimšas.
 
Funikuliariaus keltuvasFunikulierius (ang. funicular)
Funikulierius (pranc. funiculaire, lot. funiculus – „virvė, lynas“ ) – tramvajus ant bėgių, traukiamas lynu. Vienu metu gali kelti daugiau nei 200 žmonių – tai užtikrina greitą pasikėlimą trumpiausiu keliu arba kalno viduje esančiu tuneliu. Kad tokio kilimo metu keleiviams būtų patogu stovėti, funikulieriaus grindys dažnai daromos laiptų formos.

Vieš­bu­čiai Aust­ri­joje

Vieš­bu­čiai Pran­cū­zi­joje

Vieš­bu­čiai Ita­li­joje

 

Parengta pagal Nova­turo lei­di­nius