Projekto vieta: Birštonas, Lietuva
Projekto laikas: 2009 03 07 – 08d
Dalyvių skaičius: [16..19] (tingėjosi skaičiuoti, tai tenka aproksimuoti)
Ką gi, pavasario pradžia – visuomet laukiamas įvykis, ir, suprantama, dar viena proga švęsti. O kad būtų duotas tinkamas startas tolimesniems tūsams/baliams/festivaliams, nuspręsta griebti jautį už ragų ir pradėti pavasarį su baidarėmis.
Į pirtelę susirenkame anksti – suprantama, ne darbo diena, ir kelionę pradėti jau nuo pat ankstaus ryto ne kiekvieno valiai;tik 11 h dienos, tikrai neįprasta. Čia visi nuolatiniai legendos herojai – Eglutė, Marius, Dziudziukas, iš tolo švytintis geltonu įplyšusiu neperšlampamu kostiumu, kaip visada aktyvus ir kalbą pasiruošęs sakyti Donatas, nežinomas kolega, tarp “Kapšelio” narių geriau žinomas kaip Traškis, amžinasis “kapšelinis” studentas Dokt. Upė, savo aprangą pakrikštyjęs Aurimas, Mindaugas P. nuo šiol žinomas kaip “kaubojus” ir kiti. Po neilgai trukusio pravažiuojančių automobilių gąsdinimo ir bandymo juos sveikinti – vidurdienį duodamas startas kelionei. O koks gi startas be oficialios pradžios – gurkšnis gerb. Traškio “dyzelino su kaukole”, liaudyje praminto “šamarliaku”, įspūdingai nereali geltona ekipažo kepuraitė (made special by Kapselis.lt organizacinis komitetas), iškilmingai įteiktas irklas, ir naujai iškeptas ir įšventintas kelionės narys su irklu leidžiasi link upės. Paskutiniai ekipažų persistumdymai pagal abipuses simpatijas ir bendrus pomėgius (pvz, naudojamų “degalų” rūšį, procentinį jų santykį su arbata ar šiaip bendrus interesus), ir baidarės šaltame Verknės vandenyje. Kelionė į šaltą ir šlapią nežinią prasideda.
Kelionė pasirodo ne tokia trumpa ir lengva – šaltas vanduo ir ne mažiau žvarbus oras tampa nelengvu iššūkiu keliautojams. O kur dar nenoras išsimaudyti (sklinda gandai, kad vienas iš ekipažų to išvengė tik laimingo atsitiktinumo dėka)…Narsiųjų keliautojų tas neišgąsdina – vienintelis dalykas, keliantis rūpesčių, gali būti nebent sparčiai tuštėjančios “degalų” atsargos ir vis labiau kylantis pavojus kelionę baigti sušalus. Trasa pateikia ir savo siurprizų – poroje vietų praplaukti pasirodo ne taip ir lengva, taigi tenka paplušėti prasiiriant ir netgi įsitikinti, kad baidarėje galima ir gulėti. O dar viena iš tarpinių stotelių, kurioje tenka netgi išlipti iš baidarių ir jas persinešti per užtvarą.
Žinoma, keliautojai nebūtų išradingi, jei ir čia laiko nepraleistų prasmingai – sniego mūšis “Donatas vs Some Others”, naudojant improvizacinį-dedukcinį metodą sugalvota nauja sporto šaka, kurios darbinis pavadinimas būtų “irklasmūgis” (kažkas panašaus į beisbolą, tik žaidžiama su irklais ir – pageidautina – sniegu), ir kelionė tęsiama toliau. Dienai artėjant vakarop, nutariama atgauti jėgas ir pailsėti. Ir čia savo kulinarinius gabumus eilinį kartą rodo Traškis – jo kepami blynai visus priverčia laižytis pirštus. O kūrenamas laužas tikriausiai dar niekada nėra matęs tiek kojinių, batų ir pirštinių (viena iš jų porų taip ir lieka degti jame). Čia galima sutikti ir persirenginėjančių beveik pusnuogių merginų ir visiškai pusnuogį Donatą, ir šlapią, sušalusį Doktorantą, visiems pasiryžusį įrodyti, kad ir tokiu oru jam užtenka vidinės šilumos tam, kad galėtų plaukti netgi be striukės. O po visko – dar šiek tiek kelio ir komanda jau vietoje. Neišvengiamai artėja antroji, vakarinė iškylos dalis…
…ir ji prasideda kaip ir numatyta. Pamažu prisijungia dar keletas žmonių, ir balius po truputį įsibėgėja. Viskas savo vietoje – ir pirtis, ir “šokiai pokiai”, ir vis labiau laisvėjančios kalbos ir “pletkai”, bendrai pasidžiaugiant kito nesėkmėmis ar paliūdint dėl sėkmių, ir atvirkščiai; “degalų” atsargų išbaiginėjimas bei naujų įtraukimas naudojimui, ką dar labiau paskatina iš nežinia kur atsiradusi pilna dėžė alaus. Iš Dziudziuko sesers gaunama netgi gestų pamokų, ir įvairūs tylus nedviprasmiški pasiūlymai tuoj paįvairina diskusijas apie krizę, infliacijos įtaką lito devalvacijai, abstrakcijos koncepcijos refleksiją ir kt. malonius ir ne itin širdžiai ir ausiai dalykus. Po truputį, po truputį veiksmas įsisiūbuoja ir prasideda specialioji programa – šokiai tamsoje; po visko jis persikelia į jau klasika spėjusį tapti “seksodromą”, kuriame visi, kas anksčiau, kas vėliau, kas vienas, o kas su partneriu/partnere ar šiaip ne vietoje ir ne laiku atsigulusiu sugulovu sukrenta pailsėti ir kaupti jėgas rytinei programai.
Atėjęs rytas (na gerai, ne pats rytas, o vėlgi Kapšelis.lt org. komitetas – Marius, Donatas & Traškis) pažeria siurprizų mūsų žaviosioms sugėrovėms – sveikinimai su profesine švente ir dovanų įteikimai (siekiant apsaugoti abipusį diskretiškumą ir privatumą bei išvengti nereikalingų diskusijų apie tokios dovanos kaip simbolio reikšmę šiuolaikinės visuomenės kontekste bei jos koncepto prasmę, nutarta neminėti, kas buvo dovanota – aut.past.). Po viso to ir tvarkymasis netapo vien tik nuobodžia rutina, o tik malonumu, kurį dar labiau paįvairino bandymas identifikuoti paliktų daiktų savininką. Ką gi, atėjo laikas skirtis…bet, kaip sako vienas veikėjas iš ekrano, “I’ll be back!”
Paulius aka Doktorantas aka Upė
